Naujienų archyvas / Naujiena
2017-05-11
„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir užsiimti, kuo tik norime. Nepaisant to, mes turime ir didžiulę atsakomybę saugoti mūsų laisvę, suprasti ir vertinti informaciją, kurią gauname, išmokti gyventi kasdien besikeičiančiame pasaulyje“, – taip teigia Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ organizatorių ir ekspedicijos dalyvių. Plačiau apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus K. Žemaitis kalbėjo LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“. Ji subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.
„Socialiniai mokslai yra mokslai apie gyvenimą, iššūkius, su kuriais susiduria žmonės. Vadinasi, mokiniai turi išmokti labai svarbias pamokas, kuriomis vadovaudamiesi ateityje padarytų kuo mažiau klaidų. Todėl net pirmiau nei žinias, labai svarbu vaikams perduoti požiūrį apie mokslo svarbą ir neįkainojamą naudą ne tik jiems, bet ir ateities visuomenei. Jei mokytojas tai padarys profesionaliai ir įdomiai, žinių ieškos ir patys mokiniai, o mokytojui tereikės ieškoti įdomios aplinkos ir netikėtų būdų, kaip to susidomėjimo nenuslopinti“, – teigia vaikų ir paauglių psichologė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ autorė.
„Natūralu, kad atsiranda kartų skirtumų ir teiginių, kad visos ateinančios kartos yra „pačios blogiausios“. Visgi kažkaip kiekviena karta randa kaip save įprasminti, atranda savo vietą istorijoje. Šiuolaikiniai jauni žmonės yra kaip niekad aktyvūs ir žingeidūs“, – teigia K. Žemaitis ir dalinasi patirtimi, kaip iš jaunimui skirto projekto „Misija Sibiras“ per dešimtmetį tapo kelias kartas jungiančiu nacionaliniu reiškiniu.