Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame
slapukus
(angl. cookies), kuriuos bet kada galite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir
ištrindami
įrašytus slapukus.
Daugiau informacijos apie naudojamus slapukus galite rasti Privatumo
taisyklėse >>>
7 naudingi dalykai apie egzamino vertės brandos darbą
Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą. Šiais metais tokią galimybę pasirinko keli šimtai abiturientų, tačiau susidomėjimas kyla ir kitąmet tikimasi daug gausesnio būrio. Pateikiame septynis svarbiausius dalykus, kuriuos verta žinoti apie brandos darbą ir jo rengimą.
1. Brandos darbas – tai pusę metų atliekamas tiriamojo pobūdžio darbas, kurį rengdami abiturientai, padedami darbo vadovo, gilinsis į pasirinktą sritį, o pabaigoje turės pristatyti darbą vertinimo komisijai. Mokinys pats gali rinktis dalyką ir sritį, kurioje jaučiasi stiprus, nori gilintis ir tyrinėti. Atlikdami brandos darbą mokiniai gali vykdyti tyrimą arba sukurti produktą ir taip pritaikyti skirtingus tiriamosios, kūrybinės ar kitos veiklos metodus.
2. Prilygsta egzaminui. Kaip yra numatyta dabartinėje programoje, brandos darbas turės mokyklinio egzamino statusą, bet bus atliekamas ir įvertinamas dešimties balų sistemoje ugdymo proceso metu. Be to, brandos darbą gali rengti ir vienas, ir keli mokiniai. Rengdamas brandos darbą mokinys galės tartis su vadovu, numatyti savo darbo atlikimo eigą ir strategiją, naudotis įvairiausiomis priemonėmis ir šaltiniais.
3. Privalumas – gilesnės žinios. „Ruošdami brandos darbą abiturientai išmoks daugiau, nes rengiantis egzaminui nemažai informacijos reikia tiesiog iškalti. Paprastai mintinai išmoktą informaciją gana greitai pamirštame. Atliekant brandos darbą įgyjama gerokai platesnių ir įvairesnių įgūdžių. Šie įgūdžiai išlieka visą gyvenimą – kaip, pavyzdžiui, išmokus važiuoti dviračiu.“, – teigia Jūratė Litvinaitė, istorijos mokytoja ekspertė, žurnalistė, Bendrojo ugdymo tarybos narė ir leidyklos „Šviesa“ istorijos vadovėlių bendraautorė.
4. Ir žinioms, ir gebėjimams. Galimybė vietoje egzamino rinktis brandos darbą buvo sukurta įvertinus tai, kad abitūros egzaminai neatskleidžia visų vidurines mokyklas baigiančių jaunuolių gebėjimų. O atliekant brandos darbą galima pademonstruoti ne tik įgytas žinias, bet patikrinti ir įvertinti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, kurių neįvertina brandos egzaminas.
5. Naudinga patirtis. „Tai daugiau negu atsiskaitomasis darbas. Įgyti įgūdžiai ir žinios pravers studijuojant ar dirbant. Brandos darbas rengiamas laikantis bendrų reikalavimų, taikomų bet kokiam rašto darbui, projektinei veiklai. Jei pasirinkta brandos darbo tema susijusi su būsima profesija, juo bus galima remtis rengiant įvairius studijų rašto darbus“, – teigia Jūratė Litvinaitė.
6. Mokomoji literatūra. Vienas iš rūpesčių brandos darbą besirenkantiems abiturientams ir pedagogams – kokią mokomąją medžiagą naudoti. Leidykla „Šviesa“ pristatė Jūratės Litvinaitės parengtą leidinį „Brandos darbo gidas abiturientams“, skirtą brandos darbui atlikti. Leidinyje aprašyti visi žingsniai, kurių reikia, kad brandos darbas būtų tinkamai atliktas, o įvertinimas atitiktų įdėtas pastangas.
7. Testas. Svarstantiems kitais metais pasirinkti tokią galimybę, leidykla „Šviesa“ siūlo atlikti internete prieinamą įsivertinimo testą (http://www.sviesa.lt/BrandosDarbas), padedantį apsispręsti, ką verčiau pasirinkti.
