Su nauju lietuvių kalbos vadovėliu mokytojams dirbti bus paprasta, o mokytis - įdomu! Rašykite mums el.paštu l.kasputiene@sviesa.lt arba skambinkite telefonu (8 37) 34 20 33. Mes atvyksime į Jūsų mokyklą ir pristatysime naująjį lietuvių kalbos vadovėlį 9 klasei. Taip pat kviečiame į nemokamus vadovėlių autorių vedamus praktinius seminarus „Su nauju 9 klasės lietuvių kalbos vadovėliu dirbti paprasta, o mokytis - įdomu". Artimiausiu metu seminarai vyks: 2011.03.23 | 13 val. | Utenos švietimo centras, Maironio g. 12, Utena | Registracija tel. 8 389 51741 | Lektorė - dr. Asta Leskauskaitė, Lietuvių kalbos institutas | 2011.03.28 | 13 val. | Pnevėžio miesto pedagogų švietimo centras, Topolių al. 12, Panevėžys | Registracija tel. 8 45 501381 | Lektorė - Vida Marcišauskaitė, Šiaulių uiversiteto gimnazijos mokytoja ekspertė |
Kiek galėtų kainuoti brangiausia Lietuvoje pasakyta kalba? Milijonus litų… už kiekvieną žodį! Netikite? Gerai, tuomet kiek įkainotumėte žynio Lizdeikos kalbą didžiajam kunigaikščiui Gediminui, sapno apie geležinį vilką aiškinimą? Jei tikėsime Bychovco kronika (XVI a. pradžia), Lizdeika Gediminui tepasakė 19 žodžių, bet to pakako, kad būtų įkurtas Vilnius. O kiek mūsų sostinė kainuotų šiandien? Gal 5 milijardus litų? Daugiau? Bet kuriuo atveju kiekvieną Lizdeikos žodį būtų galima įvertinti mažiausiai keliais šimtais milijonų litų… Bepigu buvo žyniui. Autoritetas, vadovybės pagarba… O ką daryti mūsų dienomis, kai rytoj teks sakyti kalbą nuobodžiaujančiai publikai? Įdomu?.. Taip naujo lietuvių kalbos vadovėlio autorės - Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė, Jurgita Petrauskaitė ir Asta Leskauskaitė - pradeda devintokams pamoką „Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga“. Intriguojanti pamokos pradžia. Skaitykime toliau: Vadovauti sekasi taip, kaip sugebame kalbėti. Ginčas arba ramybė, pritarimas arba panieka, entuziazmas arba susižavėjimas – skirtingas reakcijas gali sukelti vien mūsų žodžiai. Norintieji vadovauti turėtų būti iškalbūs. Kai gerai žinai, kokie žodžiai žeidžia, išprovokuoja arba uždega žygiams – darai įtaką, o ne palieki plyšį atsitiktinumams. Skaitydamas tik šias ištraukas, suabejoji, ar tai tikrai lietuvių kalbos vadovėlio medžiaga? Juk devintokai pagal bendrųjų programų reikalavimus turėtų mokytis apie kalbos raidą, kalti kirčiavimo taisykles, aiškintis apie kalbėjimo procesą, viešąją kalbą, klaidžioti lietuviškos sintaksės klystkeliuose ar rašybos taisyklių labirintuose... Naujo lietuvių kalbos vadovėlio autorės tikina, kad „kalbos mokėjimas ir gebėjimas ją vartoti taikliai, tiksliai ir taisyklingai gelbsti įvairiose situacijose, o žmogus, perpratęs dar ir jos subtilybes, laimi itin daug – aplinkinių pagarbą ir dėmesį.“ Dėmesio ir garbės juk norime kiekvienas! Autorės tvirtina, kad pradėję mokytis iš šio lietuvių kalbos vadovėlio mokiniai netrukus pajus, kad ši veikla gali būti ne tik prasminga, bet ir įdomi... Vadovėlio recenzentės nuomone, šis lietuvių kalbos vadovėlis išskirtinis. Mokiniai raginami išsikelti tikslus ir uždavinius, pasirinkti kalbinės veiklos strategijas, stebėti savo mokymosi procesą, o išėjus visą kursą numatomas metinis darbas ir jo pristatymo būdai. Siūlomos veiklos dažnai siejamos su praktiniu gyvenimu, veikloms parinkti tekstai informatyvūs, įdomūs, ugdantys kultūros pažinimą, skatinantys mąstyti. Jis moko mokytis! Taigi lietuvių kalbos vadovėlis 9 klasei, anot jų autorių, suteiks galimybių pajusti, kad lietuvių kalbos mokymasis gali būti ne tik prasminga, bet ir įdomi veikla. Patarimas visiems: Ką daryti, kad nereiktų žodžio ieškoti kišenėje, o aplinkiniai linksėtų galvomis („Gražiai pasakė…“) ir manytų, kad buvote iš anksto pasirengęs? Yra vienas stebuklingas būdas. Jo esmė – kalbą sudėlioti iš trijų dalių: praeitis, dabartis, ateitis. Kad ir apie ką tektų kalbėti, panaudokite paprastą fokusą: pradžioje maždaug du trečdalius laiko paskirkite tam, kas nutiko praeityje. Tinka visi su tema susiję klausytojams įdomūs dalykai, kuriuos greitosiomis prisiminsite: sėkmė ar nesėkmė, juokingas nutikimas, kuriozas, visko pradžia ar kt. Kai papasakosite apie jau įvykusius dalykus, sklandžiai pereikite prie dabarties. Kas mes esame šiandien? Kokia padėtis? Kas rūpi dabar? Tuomet pasukite prie ateities: kuo tikime, apie ką svajojame, ko linkime? Prasminga? Įdomu? |
