Apie Šviesą Naujausios knygos Anonsai Knygų katalogas Mokymo centras MOKYKLA 2013
LT  |  EN
Paieška:
Pagal autorių, pavadinimą, ISBN
Registracija:   
Vardas: Slaptažodis:   
(Ką gausite prisiregistravę?) Slaptažodžio priminimas
Leidiniai pagal klases
Aplankykite
KATALOGAI
Pratybos, vadovėliai, kita mokomoji literatūra
Rekomenduojame
National Geographic
LIETUVA - Kompiuterinė enciklopedija
Knygos internetu
Alma Littera
Naujausios knygos
Vadovėliai > Lietuvių mokykloms > Fizika ir astronomija > 
spausdinti
Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė
FIZIKA. Vadovėlis IX klasei
recenz. mokytoja ekspertė Larisa Gražienė, mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė
168 p., spalv. iliustr., minkštas virš.
Formatas: 19,5x26x0,7 cm
Šviesa, 2012 m.
ISBN 9785430055462
Vid. kaina knygynuose 49.90 Lt
Anotacija:
 
FIZIKA 9 yra tų pačių autorių fizikos vadovėlių VII ir VIII klasei tęsinys, todėl jo turinio dėstymo principai ir struktūra tokia pati kaip vadovėlių VII ir VIII klasei.
 
Vadovėlio komplektą sudaro:
Vadovėlis
Pratybų sąsiuviniai. 1-asis ir 2-asis sąsiuvinis.
 
Ilgalaikį fizikos mokymo IX klasėje planą rasite čia.
 
Norėdami pavartyti vadovėlį FIZIKA 9, spauskite čia.
 
 
Aprašymas:
 
Dalyko turinį sudaro dvi dalys: „Šiluma“ ir „Elektra“. Jos suskirstytos į devynis skyrius, o šie – į skyrelius, kurie sudaryti laikantis tam tikro nuoseklumo: mokinių teigiamą mokymosi motyvaciją skatinanti medžiaga – per pamokas atliekamų bandymų aprašai, vėliau – išvados ir teoriniai apibendrinimai bei naujų nagrinėjamų reiškinių praktiniai, taikomieji aspektai. Pateikiama medžiaga ir siūlomi metodai remiasi mokinių anksčiau įgyta patirtimi ir žiniomis, jau pažįstamais reiškiniais, supančia aplinka, sociokultūriniu kontekstu, ugdo gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus.
Kiekvieno skyrelio pabaigoje yra įvairaus sudėtingumo užduočių (klausimų ir uždavinių). Jas atlikdami, mokiniai mokysis pastebėti fizikinius reiškinius konkrečiomis sąlygomis, juos lyginti, išskirti pagrindines ar bendrąsias savybes, jas apibūdinti, formuluoti užduotis pagal pateikiamus pradinius duomenis ir panašiai.
Visi skyriai baigiami santraukomis – priminimais, ką reikėjo išmokti, kas skyriuje yra svarbiausia. Pakartoti skyriaus medžiagą, pasitikrinti žinias bei gebėjimus ir pasirengti kontroliniam darbui mokiniai galės atlikdami skyriaus pabaigoje pateikiamas kompleksines savikontrolės užduotis.
Vadovėlio pabaigoje yra užduočių atsakymai: skyrelių užduočių – tik kai kurie, o savikontrolės užduočių – visi. Čia taip pat pateikiama kirčiuota dalykinė ir pavardžių rodyklė.
 
Dailininkė Vytautė Zovienė.
Dizainerė Kristina Jėčiūtė.
 
Turinys:
 
Prisiminkime, ko mokėmės VII ir VIII klasėje
 
Š I L U M A
1. Kūnų vidinė energija ir jos kitimas
1.1. Šiluminis judėjimas. Vidinė energija
1.2. Kūnų vidinės energijos kitimo būdai
1.3. Šilumos laidumas
1.4. Konvekcija
1.5. Šilumos spinduliavimas
1.6. Šilumos kiekis
1.7. Šilumos kiekio apskaičiavimas
1-asis laboratorinis darbas. Kietojo kūno savitosios šilumos apskaičiavimas
1.8. Kuro degimo šiluma
Skyriaus „Kūnų vidinė energija ir jos kitimas“ santrauka
Savikontrolės užduotys
 
2. Medžiagos agregatinių būsenų kitimas
2.1. Medžiagos agregatinės būsenos
2.2. Lydymasis
2.3. Kietėjimas
2.4. Garavimas ir kondensacija
2.5. Virimas
Skyriaus „Medžiagos agregatinių būsenų kitimas“ santrauka
Savikontrolės užduotys
 
3. Šiluminiai varikliai
3.1. Vidaus degimo variklis
3.2. Garo turbina
3.3. Energijos tvermės dėsnis šiluminiuose procesuose
2-asis laboratorinis darbas. Šilumos kiekių palyginimas maišant šaltą ir karštą vandenį
3.4. Šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos
Skyriaus „Šiluminiai varikliai“ santrauka
Savikontrolės užduotys
 
E L E K T R A
4. Elektros srovė
4.1. Įelektrinti kūnai ir jų sąveika
4.2. Elektrinis laukas
4.3. Kūnų įelektrinimo aiškinimas
4.4. Elektros srovė metaluose
4.5. Elektros srovės šaltiniai
4.6. Elektrinė grandinė
Skyriaus „Elektros srovė“ santrauka
Savikontrolės užduotys /
 
5. Elektros srovės stipris, įtampa, varža
5.1. Elektros srovės stipris
3-iasis laboratorinis darbas. Elektros srovės stiprio matavimas įvairiose grandinės dalyse
5.2. Elektrinė įtampa
4-asis laboratorinis darbas. Elektrinės įtampos matavimas įvairiose grandinės dalyse
5.3. Laidininko elektrinė varža
5.4. Laidininko varžos apskaičiavimas
5.5. Reostatai
5.6. Omo dėsnis grandinės daliai
Skyriaus „Elektros srovės stipris, įtampa, varža“ santrauka
Savikontrolės užduotys
3 6. Laidininkų jungimo būdai
6.1. Nuoseklusis laidininkų jungimas
5-asis laboratorinis darbas. Nuosekliojo laidininkų jungimo tyrimas
6.2. Lygiagretusis laidininkų jungimas
6-asis laboratorinis darbas. Lygiagrečiojo laidininkų jungimo tyrimas
6.3. Nuoseklusis ir lygiagretusis jungimas kartu
Skyriaus „Laidininkų jungimo būdai“ santrauka
Savikontrolės užduotys
 
7. Elektros srovės darbas ir galia
7.1. Elektros srovės darbas
7.2. Elektros srovės galia
7-asis laboratorinis darbas. Elektros lempute tekančios srovės galios ir darbo apskaičiavimas
7.3. Paprasčiausi elektriniai prietaisai
7.4. Saugikliai
7.5. Elektros srovės poveikis žmogaus organizmui
Skyriaus „Elektros srovės darbas ir galia“ santrauka
Savikontrolės užduotys
 
8. Elektros srovė įvairiose terpėse
8.1. Elektros srovė skysčiuose
8.2. Elektros srovė dujose
8.3. Elektros srovė vakuume /
8.4. Elektros srovė puslaidininkiuose
Skyriaus „Elektros srovė įvairiose terpėse“ santrauka
Savikontrolės užduotys
 
9. Elektromagnetiniai reiškiniai
9.1. Elektros srovės magnetinis laukas
8-asis laboratorinis darbas. Elektromagneto surinkimas ir išbandymas
9.2. Nuolatiniai magnetai
9.3. Žemės magnetinis laukas
9.4. Elektros variklis
Skyriaus „Elektromagnetiniai reiškiniai“ santrauka
Savikontrolės užduotys
 
Skyrelių užduočių atsakymai
Savikontrolės užduočių atsakymai
Iliustracijų šaltiniai
Dalykinė rodyklė
 
Ištrauka:
 
1.1. Šiluminis judėjimas. Vidinė energija
 
Šiluminis judėjimas
Žinome, kad kūnai sudaryti iš dalelių (molekulių, atomų), kurios juda ir sąveikauja tarpusavyje. Kiekviena jų skrieja labai sudėtinga trajektorija. Pavyzdžiui, dujų dalelė lekia tiesiai milžinišku greičiu, kol susiduria su kita dalele arba indo, kuriame yra dujų, sienele. Tada ji pakeičia judėjimo kryptį ir greitį ir vėl juda tiesiai, kol susiduria kitą kartą (1.1 pav.). Kietųjų kūnų ir skysčių dalelės įvairiai svyruoja apie savo pusiausvyros padėtis, be to, skysčių dalelės dar gali peršokti iš vienos padėties į kitą. Kiekvieną kūną sudaro daugybė taip netvarkingai judančių dalelių. Antai viename kubiniame centimetre bet kokių dujų normaliosiomis sąlygomis (kai temperatūra lygi 0 °C, o slėgis lygus normaliajam atmosferos slėgiui) yra apie 2,7 · 1019, o viename kubiniame centimetre vandens – 3,34 · 1028 molekulių ir kiekviena juda vis kitokiu greičiu įvairiomis trajektorijomis. Taigi bendras visų molekulių judėjimas yra dar sudėtingesnis.
Su dalelių judėjimo greičiu susijusi kūno temperatūra. O ji yra vienas iš fizikinių dydžių, apibūdinančių šiluminę kūno būseną. Todėl galima sakyti, kad kūną sudarančių dalelių netvarkingas judėjimas vadinamas šiluminiu judėjimu. Jis yra tuo intensyvesnis, kuo aukštesnė temperatūra. Šį judėjimą labai sunku įsivaizduoti, tačiau juo galima paaiškinti daugelį šiluminių reiškinių, tarp jų ir šiluminį kūnų plėtimąsi. Kaitinant kūnus, juos sudarančios dalelės pradeda judėti greičiau arba svyruoti smarkiau. Joms prireikia daugiau vietos, dėl to padidėja vidutiniai atstumai tarp dalelių, taigi ir viso kūno matmenys bei tūris – kūnas išsiplečia. Iš tūrio pokyčio galima spręsti apie kūno temperatūrą, todėl šiluminis kūnų plėtimasis gali būti temperatūros matas.
 
Vidinė energija
Kūną sudarančios molekulės ir kitos dalelės nepaliaujamai juda, vadinasi, jos turi kinetinės energijos. Antra vertus, dalelės sąveikauja (nutolusios traukia arba suartėjusios stumia viena kitą), todėl turi potencinės energijos. Kinetinė energija priklauso nuo dalelių judėjimo greičio, o potencinė – nuo jų padėties viena kitos atžvilgiu. Taigi dalelės turi mechaninės energijos. Visų kūną sudarančių dalelių judėjimo (kinetinė) ir sąveikos (potencinė) energija vadinama vidine energija. Ji nepriklauso nuo kūno padėties kitų kūnų atžvilgiu ir jo judėjimo. Fizikoje vidinę kūno energiją įprasta žymėti raide U. Jos, kaip ir bet kurios kitos rūšies energijos, matavimo vienetas yra džaulis (J).
Kūnas, be vidinės energijos, tuo pačiu metu gali turėti ir mechaninės energijos. Pavyzdžiui, pakeltas į viršų rutuliukas (1 padėtis 1.2 paveiksle) turi ir vidinės, ir potencinės energijos. Krintančio rutuliuko potencinė energija mažėja, o kinetinė didėja. Atsitrenkęs į žemę (2 padėtis 1.2 paveiksle), jis sustoja ir netenka mechaninės energijos. Tuo metu kinetinė ir potencinė rutuliuko energija Žemės atžvilgiu lygi nuliui. Tačiau ar mechaninė energija išnyko be pėdsakų? Anaiptol. Ji virto rutuliuko ir Žemės (lietimosi vietoje) vidine energija – rutuliukas ir Žemė truputį įšilo. Panašiai stabdomo traukinio kinetinė energija dėl ratų trinties į bėgius virsta vidine energija – ratai ir bėgiai įšyla.
Tas pats kūnas gali turėti nevienodą kiekį vidinės energijos. Tai priklauso nuo kūno temperatūros. Kuo ji aukštesnė, tuo didesnė kūno vidinė energija. Antai į puodelį įpilta karšta arbata turi daugiau vidinės energijos negu atvėsusi. Karštos arbatos dalelės juda greičiau, vadinasi, įgyja daugiau kinetinės energijos.
Kūnų vidinė energija – nepastovus dydis. Ji gali kisti: didėti arba mažėti. Temperatūrai kylant, vidinė energija didėja, krintant – mažėja. Kaip pakeisti (pakelti arba sumažinti) kūno temperatūrą, taigi ir vidinę jo energiją? Tai galima padaryti dviem būdais, kuriuos aptarsime kitame skyrelyje.
 
Užduotys
1. Kas yra šiluminis judėjimas? Kaip manote, kuo jis skiriasi nuo kūno mechaninio judėjimo?
2. Kaip šiluminio judėjimo greitis priklauso nuo temperatūros?
3. Karštą dieną skalbiniai džiūsta greičiau negu šaltą. Paaiškinkite kodėl.
4. Vienos vandenilio molekulės vidutinė kinetinė energija 0 °C temperatūros sąlygomis lygi 4,7 · 10–21 J. Kokia yra visų viename kubiniame centimetre esančių molekulių kinetinių energijų suma? Sąlygos tos pačios.
5. Teniso kamuoliukas nukrito iš tam tikro aukščio, atsitrenkė į žemę ir pakilo aukštyn. Kodėl kamuoliukas pašoko ne iki to paties aukščio, iš kurio krito? Išvardykite ir paaiškinkite įvykusius energijos virsmus.
6. Du vienodi plieniniai rutuliukai nukrito iš to paties aukščio. Vienas pataikė į dėžę su smėliu, kitas atsitrenkė į stalą, atšoko nuo jo ir buvo sugautas. Kurio rutuliuko vidinė energija pakito labiau?
7. Šeimininkė perkėlė puodynę iš žemesnės lentynos į aukštesnę. Ar pakito vidinė puodynės energija?
8. Iš baliono siurbiamas oras. Paaiškinkite, kaip kinta balione liekančio oro vidinė energija.
9. Vienoje stiklinėje yra 20 °C, kitoje – tiek pat 80 °C temperatūros vandens. Kurio vandens vidinė energija didesnė?
10. Ar tiek pat vidinės energijos turi 2 kg 0 °C temperatūros vandens ir 2 kg tokios pat temperatūros ledo? Atsakymą pagrįskite.
 
 
1.2. Kūnų vidinės energijos kitimo būdai
 
Kūnų vidinę energiją galima pakeisti atliekant mechaninį darbą arba perduodant šilumą.
 
Vidinės energijos kitimas atliekant mechaninį darbą
1 bandymas. Priglauskime delnus prie skruostų. Jaučiame, kad jie šilti. Dabar smarkiai patrinkime delnus vieną į kitą ir vėl priglauskime prie skruostų. Šį kartą delnai bus gerokai šiltesni.
 
2 bandymas. Stove įtvirtinkime plonasienį žalvarinį vamzdelį, įpilkime į jį truputį eterio ir sandariai užkimškime. Vamzdelį apvyniokime virvute ir, laikydami už galų, stipriai traukiokime ją tai į vieną, tai į kitą pusę. Po kurio laiko eteris užvirs ir jo garai išstums kamštį (1.3 pav.).
Iš šių bandymų matyti, kad vidinė kūnų energija padidėjo (delnai ir eteris sušilo) dėl darbo, kuris buvo su jais atliktas veikiant trinties jėgai.
 
3 bandymas. Vielos gabaliuką keliolika kartų palankstykime per tą pačią vietą į vieną ir į kitą pusę. Paskui ranka palieskime lenkimo vietą. Ji yra įkaitusi. Šis bandymas rodo, kad vidinė energija gali padidėti ir deformuojant kūnus.
Jei mechaninį darbą atlieka pats kūnas, vidinė jo energija mažėja. Pailiustruokime tai bandymu.
 
4 bandymas. Į storasienį butelį įlašinkime truputį vandens, užkimškime guminiu kamščiu ir pro kamštyje įtaisytą vamzdelį į butelį siurbliu pūskime orą. Padidėjus inde oro slėgiui, kamštis iššoks ir butelis prisipildys rūko (1.4 pav.). Rūko susidarymas rodo, kad staiga plėsdamasis oras butelyje atvėso – vidinė jo energija sumažėjo. Suspaustas oras, išstumdamas kamštį, atliko darbą. Tam jis panaudojo vidinę savo energiją ir ši dėl to sumažėjo.
 
Vidinės energijos kitimas perduodant šilumą
Kūnų vidinę energiją galima pakeisti ir neatliekant mechaninio darbo. Kūnai gali įšilti, kai vienos dalelės energiją perduoda kitoms. Toks vidinės energijos kitimas vadinamas šilumos perdavimu. Šiuo būdu sušyla į puodelį karštos arbatos įdėtas metalinis šaukštelis, ant viryklės užkaistas puodas vandens, saulės spindulių apšviestas namo stogas ir pan. Šiluma perduodama iš vieno kūno kitam šilumos laidumu, konvekcija ir šilumos spinduliavimu. Tolesniuose skyreliuose atskirai aptarsime kiekvieną tų būdų.
 
Užduotys
1. Kokiais būdais galima pakeisti vidinę kūnų energiją?
2. Kaip kinta kūno, su kuriuo atliekamas mechaninis darbas, vidinė energija? Pateikite pavyzdį.
3. Kūnas atlieka mechaninį darbą. Ar pakinta to kūno vidinė energija?
4. Iššauta kulka, atsitrenkusi į labai kietą kliūtį, išsilydo. Kodėl?
5. Kodėl įkaista nusileidžiančių erdvėlaivių paviršius?
6. Kaip sušildyti sugrubusias rankas, neturint pirštinių ar šiltų daiktų?
7. Kodėl įkaista kalamos vinies galvutė ir plaktukas?
8. Kodėl per kūno kultūros pamoką greitai virve leisdamasis mokinys gali nusideginti rankas?
9. Kodėl įkaista ilgai važiuojančio automobilio padangos?
10. Senovėje žmonės, trindami du sauso medžio gabalėlius vieną į kitą, juos uždegdavo. Paaiškinkite šį reiškinį.
11. Kodėl automobilių riedėjimo guoliai įkaista mažiau negu slydimo guoliai?
12. Kartais danguje tenka matyti meteorus – švytinčius kietųjų kūnų, įlėkusių į Žemės atmosferą, pėdsakus. Kaip jie atsiranda?
13. Gaminant gazuotą vandenį, pro paprastą vandenį leidžiamas suslėgtas anglies dioksidas. Vandens temperatūra staiga sumažėja. Kodėl?
14. Šaltą žiemos dieną Egidijus kieme draugams pademonstravo, kad ledas tirpsta ir tada, kai oro temperatūra yra žemesnė kaip 0 °C. Poromis apsvarstykite, kaip jis tai galėjo padaryti.
 
 
1.3. Šilumos laidumas
 
Šilumos laidumo samprata
Sulietus du nevienodos temperatūros kūnus (pavyzdžiui, į karštą arbatą įdėjus šaltą metalinį šaukštelį), šiluma ima sklisti iš šiltesnio kūno (arbatos) į šaltesnį (šaukštelį). Šiltesnis kūnas dalį savo vidinės energijos perduoda su juo susiliečiančio šaltesnio kūno dalelėms. Dėl to šiltesnio kūno vidinė energija mažėja ir šis kūnas vėsta, o šaltesnio kūno vidinė energija didėja, taigi jis šyla. Tai trunka tol, kol abiejų kūnų temperatūra susilygina. Šildant vieno kūno kurią nors pusę, šiluma sklinda iš šiltesnės jo dalies į šaltesnę ir pamažu įkaista visas kūnas.
 
1 bandymas. Aliumininę 5 ct monetą paimkime už vieno krašto, o kitą jos kraštą šildykime spiritine lempute (1.5 pav.). Netrukus įkais visa moneta ir jos išlaikyti nebegalėsime.
Vidinės energijos perdavimas iš šiltesnio kūno į šaltesnį arba iš šiltesnės kūno dalies į šaltesnę tiesiogiai jiems liečiantis vadinamas šilumos laidumu.
 
Šilumos sklidimas skirtingomis medžiagomis
Įvairiomis medžiagomis šiluma sklinda nevienodai: vienomis – greičiau, kitomis – lėčiau, dar kitomis beveik visai nesklinda. Pagal tai medžiagos skirstomos į šilumos laidininkus ir izoliatorius (pranc. isolation – atskyrimas, išskyrimas). Antai aliuminiu, iš kurio padaryta moneta (žr. 1 bandymą), šiluma plito labai greitai, todėl sakome, kad aliuminis yra geras šilumos laidininkas.
Iš patirties žinome, kad šilumai labai laidūs yra ir kiti metalai, ypač auksas, sidabras ir varis.
 
2 bandymas. Prie stovo pritvirtinkime mėgintuvėlį. Įmeskime į jį kelis ledėsius ir prispauskime juos prie dugno veržle ar kitu daiktu. Tada įpilkime į mėgintuvėlį vandens ir kaitinkime paviršinį jo sluoksnį (1.6 pav.). Po kurio laiko vanduo kaitinimo vietoje užvirs, o ledas mėgintuvėlio dugne dar bus neištirpęs. Tai rodo, kad vandeniu šiluma plinta lėtai, taigi jis yra blogas šilumos laidininkas.
 
3 bandymas. Užkimškime pirštu mėgintuvėlį ir spiritinės lemputės liepsna pakaitinkime jo dugną (1.7 pav.). Jusime, kad oras mėgintuvėlyje ties pirštu šyla lėtai. Vadinasi, jis taip pat prastai praleidžia šilumą, kitaip tariant, yra geras šilumos izoliatorius.
 
Apskritai dujos, tarp jų ir oras, yra blogesni šilumos laidininkai negu skysčiai. O visų blogiausias vakuumas (lot. vacuum – tuštuma).
 
Kas lemia šilumos laidumą?
Kodėl vienos medžiagos yra laidžios šilumai, o kitos – ne? Tai galima paaiškinti remiantis vidine medžiagų sandara. Metalai yra geri šilumos laidininkai, nes juose daug laisvųjų elektronų. Kaitinant metalą, laisvųjų elektronų kinetinė energija didėja, todėl, greitai judėdami metalu, jie sparčiau perduoda energiją metalo atomams (jonams). Labai glaudžiai išsidėstę atomai, gavę šiluminės energijos, ima svyruoti smarkiau ir sąveikaudami perduoda ją gretimiems atomams, šie – kitiems ir taip energija sklinda visu metalu. Skysčiuose ir dujose šiluma perduodama dėl molekulių smūgių ir difuzijos. Difuzijos įtaka šilumos laidumui yra ryškiausia dujose. Jų molekulės yra toli viena nuo kitos, todėl susiduria rečiau ir lėčiau perduoda energiją viena kitai.
Vidinę energiją perduodant šilumos laidumo būdu, medžiaga iš vienos kūno dalies į kitą arba iš vienų kūnų į kitus nepernešama.
 
Šilumos laidumo reikšmė
Šilumos laidumas labai svarbus žmonėms, gyvūnams ir augalams.
Kai kūnai turi greitai įkaisti, jie gaminami iš gerų šilumos laidininkų, pavyzdžiui, keptuvės, puodai, lygintuvų padas, virdulių kaitinamasis elementas, radiatoriai paprastai būna metaliniai (1.8 pav.). Kūnams apsaugoti nuo perkaitimo ar atšalimo naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, trukdančios perduoti šilumą laidumo būdu. Antai keptuvių ar puodų rankenos (1.9 pav.) gaminamos iš gerų šilumos izoliatorių (plastiko), nes turi neįkaisti. Kad nesušaltume, velkamės kailinius ir vilnonius drabužius, apsiklojame antklodėmis, mat tarp jų pūkų ar vilnos gerai laikosi oras, kuris yra blogas šilumos laidininkas. Kailis, pūkai ir plunksnos padeda išlaikyti kūno šilumą ir kai kuriems gyvūnams, o purus sniegas žiemą nuo šalčio saugo augalus.
Kad oras butuose neatvėstų, stiklinami balkonai, dedami langai su dvigubais ar trigubais stiklais, taip pat su stiklo paketais, akytomis medžiagomis (polistireniniu putplasčiu, stiklo ar akmens vata) šiltinamos namo sienos, stogas ir grindys (1.10 pav.). Oras tarp dvigubų lango stiklų ir akytos medžiagos porose yra prastas šilumos laidininkas, todėl sulaiko šilumą patalpose ir neleidžia jai skverbtis laukan. Langai su stiklo paketais izoliuoja dar geriau, nes tarp dvigubų ar trigubų jų stiklų yra ne oras, o vakuumas.
 
Užduotys
1. Koks šilumos perdavimo būdas vadinamas šilumos laidumu? Pateikite du tris jį iliustruojančius pavyzdžius.
2. Kokios medžiagos yra geriausi šilumos laidininkai, o kokios – prasčiausi? Kas lemia jų šilumos laidumą?
3. Prieš pilant karštą vandenį į stiklinę, patariama į ją įdėti metalinį šaukštelį. Kodėl?
4. Kodėl, geriant arbatą iš aliumininio puodelio, galima nudegti lūpas, o geriant iš porcelianinio – ne?
5. Kodėl medis atrodo šiltesnis už metalą?
6. Kuo geri šiaudiniai stogai vasarą ir žiemą?
7. Kodėl šaltą žiemos dieną žvirbliai yra papurę?
8. Kodėl 20 °C temperatūros oras žmogui atrodo šiltas, o tokios pat temperatūros vanduo – vėsus?
9. Kodėl šaltosiose jūrose gyvenantys banginiai ir ruoniai po oda turi storą riebalų sluoksnį?
10. Termosas – indas su dvigubomis sienelėmis, tarp kurių yra vakuumas, t. y. tuštuma (1.11 pav.). Kodėl termose laikomas karštas vanduo ilgai neatvėsta, o ledas netirpsta?
 
Leidinio įvertinimas
Įvertinkite leidinį
Rekomenduokite draugui
Komentarai:
vardas:  el. paštas: 
Apačioje esantį kodą įrašykite į laukelį dešinėje
2003, Šviesa. All rights reserved. solution: gaumina Pastabas ir pasiūlymus siųskite webmaster@sviesa.lt