Apie Šviesą Naujausios knygos Anonsai Knygų katalogas Mokymo centras MOKYKLA 2013
LT  |  EN
Paieška:
Pagal autorių, pavadinimą, ISBN
Registracija:   
Vardas: Slaptažodis:   
(Ką gausite prisiregistravę?) Slaptažodžio priminimas
Leidiniai pagal klases
Aplankykite
KATALOGAI
Pratybos, vadovėliai, kita mokomoji literatūra
Rekomenduojame
National Geographic
LIETUVA - Kompiuterinė enciklopedija
Knygos internetu
Alma Littera
Knygų katalogas
Mokomoji literatūra > Lietuvių mokykloms > Mokytojo knygos
spausdinti
Eirimas Velička
MANO MUZIKA. III klasės mokytojo knyga su kompaktine plokštele (serija „Mokytojo knyga“)
96 p., nespalv. iliustr., minkštas virš.
Formatas: 16,5x23,7x0,6 cm
Šviesa, 2012 m.
ISBN 9785430056902
Vid. kaina knygynuose 54.90 Lt
Anotacija:
 
Knyga padės trečios klasės mokytojams pasirengti muzikos pamokoms. Pirmoje dalyje trumpai pateikiami trečiaklasių muzikinio ugdymo pagrindai, aprašoma vadovėlio struktūra. Antroje dalyje mokytojai ras patarimų, kaip mokyti dainavimo, grojimo, ritmikos, solfedžiavimo, kaip klausytis muzikos. Trečioje dalyje pateikiami muzikos pamokų planai. Prieduose spausdinami kai kurių dainų klavyrai.
Prie mokytojo knygos pridedama mokytojui skirta kompaktinė plokštelė „Muzikos klausymas“.
 
Muzikos vadovėlio komplektą MANO MUZIKA III klasei sudaro:
Vadovėlis su kompaktine plokštele (dainavimas, solfedžiavimas)
Pratybų sąsiuvinis
Mokytojo knyga su kompaktine plokštele (muzikos klausymas).
 
Turinys:
 
I DALIS
Muzikinis ugdymas trečioje klasėje
Mokymosi šaltinių ir priemonių komplektas
Vadovėlio struktūra
 
II DALIS
Dainavimas. Rateliai ir žaidimai
Grojimas muzikos instrumentais
Ritmika ir ritmavimas
Solfedžiavimas ir natų rašto skaitymas
Muzikos klausymasis
 
III DALIS
Muzikos pamokų planavimas
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
Sausis, Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Visų mokslo metų turinio išklotinė
 
PRIEDAI
I priedas: klavyrai
Tave matau (E. Velička, J. Degutytė)
Mes giedam, Jėzau, Tau (nežinomas autorius)
II priedas: kompaktinių plokštelių turinys
CD-1: dainavimas, dūdavimas, solfedžiavimas
CD-2: muzikos klausymas
Muzikos įrašų šaltiniai
Santrumpos
 
LITERATŪRA
 
Ištrauka:
 
I DALIS
 
MUZIKINIS UGDYMAS TREČIOJE KLASĖJE
 
Trečiokų muzikiniai gebėjimai. Trečiokai savo muzikiniais gebėjimais nuo pirmokų ir antrokų gana ryškiai skiriasi. Trečiokų balsai tvirtesni, raiškesni. Šio amžiaus vaikai jau gali padainuoti sudėtingesnes, platesnės apimties melodijas. Dauguma vaikų palyginti gerai dainuoja ne tik grupėje, bet ir po vieną. Trečiokai jau geba dainuoti dviem, o kai kada net ir trimis balsais. Daugiabalsio dainavimo patirčiai ugdyti trečioje klasėje ypač tinka tradicinei muzikai būdingos archajiškos daugiabalsės formos: pakaitinis dainavimas (antifona1), burdonas2, kanonas.
Vaikai trečioje klasėje turi gerokai didesnę muzikinę patirtį. Kai kurie jų jau lanko vaikų muzikos mokyklas, muzikos būrelius ar chorą, yra mėginę ar mokosi groti kuriuo nors muzikos instrumentu. Per muzikos pamokas tokių vaikų muzikiniais gebėjimais vertėtų pasiremti – jų patirtis ir iniciatyva gali duoti teigiamą postūmį visai klasei.
Šio amžiaus mokiniai yra itin atviri naujai patirčiai, geranoriškai priima tai, ką siūlo mokytojas. Jie dar neturi išankstinių nuostatų tam tikrų muzikos stilių atžvilgiu (šios nuostatos pradeda ryškėti ketvirtoje klasėje), mielai dainuoja ne tik populiarias, bet ir liaudies dainas. Tai suteikia galimybę trečioje klasėje daugiau dėmesio skirti tradicinei lietuvių muzikai: kalendorinėms, darbo, šeimos dainoms. Per muzikos pamokas dainavimą pravartu sieti ir su kitomis etninės kultūros sritimis – pasakojamąja ir smulkiąja tautosaka, tautodaile, liaudies šokiais, rateliais ir žaidimais, kalendorinių ir šeimos švenčių papročiais.
Nors vaikų muzikiniai gabumai – vienas svarbiausių sėkmingo muzikinio ugdymo pradinėje mokykloje veiksnių, jų reikšmės nederėtų suabsoliutinti. Reikia atsiminti, kad pradinukų muzikiniai gabumai dar nėra iki galo susiformavę ir atsiskleidę. Jie tebėra ugdomi ir lavinami. Vadinasi, muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje turi būti nukreiptas ne į artistinius pasiekimus, bet į muzikinius gabumus, jų ugdymą ir plėtotę. Todėl per muzikos pamokas daugiau reikia skirti dėmesio ir menkesnių muzikinių gabumų vaikams. Pradinėje mokykloje išugdyti muzikavimo įgūdžiai ir įgyta muzikinė patirtis turi lemiamos reikšmės tolesnei vaiko muzikinių gabumų sklaidai, daro didžiulę įtaką jo meniniam skoniui.
 
Mokytojo muzikinė kompetencija. Trečioje klasėje muzikos pamokas vedantis mokytojas privalėtų:
turėti muzikinę klausą ir valdyti balsą; gebėti tiksliai intonuoti trečios klasės mokinių balsams patogiu aukštumu ir išmanyti vaikų balsų specifiką;
• mokėti groti bent vienu profesionaliu ir keletu mokyklinių muzikos instrumentų (pvz., fortepijonu ar akordeonu, kanklėmis ar gitara, smuiku ar išilgine fleita, taip pat mokykline dūdele, metalofonu, skudučiais, K. Orfo mušamaisiais);
gebėti laisvai skaityti natų raštą, išmanyti muzikos teorijos pagrindus (intervalus, akordus, dermes), gebėti sklandžiai solfedžiuoti (iš klausos ir natų), ritmuoti;
• turėti platų muzikinės kultūros akiratį (būti susipažinęs su klasikos ir XX–XXI a. muzikos šedevrais, Lietuvos ir pasaulio tautų liaudies bei profesionaliąja muzika), gerą muzikinį estetinį skonį, meninę nuovoką;
• išmanyti lietuvių etninės kultūros pagrindus (pažinti dainuojamosios, pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos žanrus, kalendorines šventes ir jų papročius, mokėti pakankamai liaudies dainų, ratelių, žaidimų);
• išmanyti muzikinio ugdymo metodikos principus ir naujoves, muzikos psichologijos pagrindus.
Manytume, kad trečiokų muzikiniu ugdymu turėtų rūpintis muzikos mokytojas specialistas, išmanantis darbo su pradinių klasių mokiniais specifiką. Nereikėtų baimintis, kad į pradinę mokyklą ateis muzikos mokytojas: į klasę dukart per savaitę ateinantis muzikuojantis pedagogas vaikams suteikia daug džiaugsmo, o jo perduodama muzikinė patirtis turi neįkainojamą vertę. Tačiau jeigu muzikos pamokas trečiokams veda pradinių klasių klasės mokytojas, jis privalėtų turėti nepriekaištingą klausą ir gerą muzikinį pasirengimą.
 
Mokymosi aplinkos kūrimas. Tinkamai sutvarkyta mokymosi aplinka trečios klasės mokinių muzikos mokymosi rezultatams taip pat turi nemenkos reikšmės. Pageidautina, kad trečiokų muzikos pamokos vyktų būtent pradinukams įrengtame muzikos kabinete, tačiau tokią galimybę turi toli gražu ne visos pradinės mokyklos. Muzikos kabinete turėtų būti pianinas arba pianola. Jame galėtų būti laikomi ir kiti muzikos pamokoms reikalingi instrumentai: kanklės, gitara, akordeonas, smuikas, mokyklinės dūdelės ar išilginės fleitos, skudučiai. Atskirose dėžutėse galima laikyti akmenukus, molio švilpynes, lazdeles ir pačių vaikų sukonstruotus muzikos instrumentus. Jeigu muzikos pamokos vyksta toje pačioje klasėje, muzikos mokytojas turėtų įsigyti nešiojamąjį muzikos instrumentą (kankles, gitarą). Klasės spintoje turėtų būti skyrius muzikos priemonėms (ritmo kortelėms, muzikos įrašų laikmenoms, perkusiniams instrumentams, akmenukams ir lazdelėms, dūdelėms, natoms ir kt.).
Pasirūpinkime, kad klasėje po ranka būtų kokybiška, pakankamos galios muzikos aparatūra: įrašo atkūrimo kokybė klausomos muzikos įspūdžiui gali turėti lemiamos reikšmės. Akivaizdu, kad nešiojami kompaktinių diskų leistuvai didelei klasės erdvei dažniausiai yra per tylūs, todėl praverstų stacionarus aparatas su dviem atskiromis garso kolonėlėmis. Ant muzikos kabineto (ar klasės) sienų greta lentos (ar virš jos) galima iškabinti vaizdinę medžiagą: didelę nebyliąją klaviatūrą, dermės laipsnių kopėtėles, kai kurių muzikos instrumentų piešinius, klausytinų kūrinių grafines partitūras. Sieniniuose stenduose patogu eksponuoti vaikų muzikinius piešinius.
Labai svarbu klasėje turėti pakankamai erdvės judėjimui, kad vaikai galėtų laisvai judėti pagal muziką, eiti ratelius, žaisti muzikinius žaidimus. Judėjimas skambant muzikai – svarbi vaikų muzikinio ugdymo dalis. Jei mokykloje yra muzikos kabinetas, jo grindys turėtų būti muštos kilimine danga ar veltiniu (patogu vaikščioti basomis, šokti, galima sėdėti ant grindų).
 
Muzikinės veiklos rūšys. Per muzikos pamokas venkime vienpusiškumo, siekime kuo didesnės muzikinės veiklos rūšių įvairovės. Trečiokų muzikinis ugdymas padeda tęsti tai, kas pradėta pirmoje ir antroje klasėje. Toliau lavinami vaikų dainavimo iš klausos, grojimo pasirinktu melodiniu instrumentu įgūdžiai, mokomasi skaityti ir užrašyti natas, atliekamos elementarios muzikinės kūrybos ir teorijos užduotys, klausantis muzikos ugdomi gebėjimai susikaupti, įsiklausyti ir išgirsti, susipažįstama su būtiniausiomis muzikos teorijos sąvokomis, žaidžiami įvairūs muzikiniai žaidimai. Visos išvardytos muzikinės veiklos rūšys yra svarbios ir siejasi tarpusavyje. Sėkmingą visavertį muzikinį vaikų ugdymą lemia ne kuri nors viena iš jų, o jų sąsajos ir tarpusavio dermė.
Per trečiokų muzikos pamokas išskiriamos šios muzikinės veiklos rūšys:
dainavimas (mokomasi dainuoti drauge ir po vieną, išmėginami paprasčiausi daugiabalsio dainavimo būdai: pakaitinis dainavimas dviem pulkais, burdonas, kanonas; mokomasi dainuoti pritariant muzikos instrumentui ir be jo, išbandoma dainuoti pagal fonogramą – karaokė; raiškiai skaitomi ir ritmingai skanduojami mįslių, patarlių, skaičiuočių tekstai; atliekami kvėpavimo ir intonavimo pratimai);
grojimas mokykliniais muzikos instrumentais (toliau mokomasi groti mokykline dūdele ar išilgine fleita, nebyliąja klaviatūra, gaminami skudučiai ir jais skudučiuojama, grojamos paprastos sutartinės ir ansambliai, instrumentais pritariama dainoms);
improvizavimas ir kūryba (eksperimentuojama su muzikos garsais, kuriami ritminiai pritarimai dainoms, komponuojama pagal iš anksto nurodytą sąlygą, komponuojama atsitiktinumo būdu – pvz., metant žaidimų kauliuką; žaidžiami muzikiniai žaidimai);
solfedžiavimas ir natų skaitymas (solfedžiuojama pagal rankų ženklus ir iš natų; naudojami įprasti natų ženklai ir sutartiniai ženklai bei simboliai);
ritmavimas ir ritminiai žaidimai (ritmo dariniai skanduojami sutartiniais skiemenimis, atliekami naudojant kūno perkusijos priemones – spragsima, pliaukšima, plojama, trepsima; iš kortelių dėliojami ritmo diktantai, kuriami ritminiai pritarimai dainoms, atliekami ritmo kanonai ir ostinato3);
muzikos klausymasis, apibūdinimas ir vertinimas (mokomasi susikaupti, įsiklausyti ir išgirsti; klausomasi muzikos įrašų ir gyvai atliekamų kūrinių;
savais žodžiais apibūdinami muzikos sukelti įspūdžiai, reaguojama į muziką raiškiu judesiu, piešiama skambant muzikai; susipažįstama su orkestrų, chorų rūšimis, kitų tautų muzikos instrumentais, profesionaliosios ir liaudies muzikos žanrais);
Per muzikos pamokas siekime, kad vaikai įgytų kuo įvairesnės muzikinės patirties. Ieškokime muzikinio ugdymo būdų ir metodų, naudokime aktyviuosius, grupinės veiklos metodus, muzikuodami ir klausydamiesi muzikos, drąsiai taikykime judesį bei kūno plastinę raišką, papildykime muzikos pamokas menų sintezės, kitų dalykų elementais ir idėjomis. Per šventes ir mokslo metų pabaigoje surenkime trečiokų koncertą tėvams, su vaikais dalyvaukime mokyklos renginiuose.
 
Muzika, etninė kultūra ir integracija. Viena svarbiausių integracijos ašių trečioje klasėje yra etinė kultūra. Ji padeda ne tik apčiuopti ryšius tarp skirtingų mokomųjų dalykų, į darnią visumą susieti įvairias pažinimo sritis (muzikinį folklorą, liaudies šokį, tautodailę, pasakojamąją ir smulkiąją tautosaką, šeimos ir kalendorinių švenčių papročius), bet ir pajusti savo tautos kultūros šaknis, formuotis gilesnę ir vientisesnę pasaulėžiūrą. Tikėtina, kad liaudies mene slypintys universalūs archajiški kodai yra ypač svarbūs šio amžiaus vaikų pasaulėjautos raidai ir gali tapti svarbiu veiksniu, ugdančiu atsparumą beveidžiam kosmopolitizmui, destruktyviam globalizacijos poveikiui.
Trečios klasės mokiniai jau yra pasirengę dainuoti sudėtingesnės melodijos, gilesnio meninio turinio dainas, todėl vadovėlyje gausiai pateikiama meniškai vertingų kalendorinių ir šeimos dainų, ratelių, muzikinių žaidimų. Prie dainų pagal temą priderintos mįslės, patarlės. Lietuvišką dainų repertuarą papildo turinio požiūriu giminingi latvių dainų tekstai. Medžiaga šiame vadovėlyje išdėstyta kalendorinio metų ciklo principu. Greta kalendorinio ciklo vadovėlyje atskleidžiami ir kiti du svarbūs muzikiniai laiko ciklai: paros ciklas (ryto ir vakaro dainos) ir žmogaus gyvenimo ciklas (lopšinės, vestuvinės dainos, našlaičių dainos). Trečios klasės muzikos vadovėlis ne tik supažindina trečiokus su gražiausiais lietuvių dainuojamosios tautosakos pavyzdžiais, bet ir padeda pasirengti kalendorinėms šventėms: Vėlinėms (Ilgėms), Kalėdoms, Užgavėnėms, Velykoms, Jurginėms, Joninėms. Šį tautosakos repertuarą tikslinga naudoti ne tik per muzikos, bet ir kitų dalykų pamokas, mokyklos ar šeimos šventes.
Pradinukų muzikinis ugdymas glaudžiai susijęs ir su kitomis ugdymo sritimis: su pasaulio pažinimu (lietuvių kalendorinės šventės, pasaulio tautų muzikinis folkloras), lietuvių kalba (dainų tekstai, smulkioji tautosaka), kūno kultūra ir šokiu (rateliai, muzikiniai žaidimai), daile (piešimas skambant muzikai, muzikos įspūdžių perteikimas raiškiomis spalvomis ir linijomis) ir technologijomis (muzikos instrumentų gamyba iš lengvai gaunamų, parankinių medžiagų), matematika (ritmikos, kombinatorikos užduotys, intervalų pažinimas, sudarymas ir kt.).
 
_______________________
1 Antifona [gr. antiphonos – atsiliepiantis] – pakaitinis dainavimo būdas: dvi dainininkų grupės dainuoja pakaitomis, viena kitai atitardama.
2 Burdonas [> pranc. bourdun – kamanė] – ilgai tęsiamas žemo registro garsas, atliekantis pritarimo funkciją.
3Ostinato [italų k. – atkaklus, įkyrus] – daugkartinis tos pačios ritminės, melodinės ar harmoninės figūros kartojimas (per visą muzikos kūrinį, jo dalį ar epizodą). Muzikinio ugdymo praktikoje dažniausiai naudojamas ritminis ostinato.
 
Leidinio įvertinimas
Įvertinkite leidinį
Rekomenduokite draugui
Komentarai:
vardas:  el. paštas: 
Apačioje esantį kodą įrašykite į laukelį dešinėje
2003, Šviesa. All rights reserved. solution: gaumina Pastabas ir pasiūlymus siųskite webmaster@sviesa.lt