Apie Šviesą Dirbkime kartu Naujausios knygos Anonsai Knygų katalogas Mokymo centras MOKYKLA 2013
LT  |  EN
Paieška:
Pagal autorių, pavadinimą, ISBN
Registracija:   
Vardas: Slaptažodis:   
(Ką gausite prisiregistravę?) Slaptažodžio priminimas
Leidiniai pagal klases
Aplankykite
KATALOGAI
Prisijunkite
Pratybos, vadovėliai, kita mokomoji literatūra
Rekomenduojame
National Geographic
LIETUVA - Kompiuterinė enciklopedija
Knygos internetu
Alma Littera
Knygų katalogas
Vadovėliai > Lietuvių mokykloms > Gimtoji kalba ir literatūra
spausdinti
Regina Koženiauskienė, Danguolė Mikulėnienė, Regina Rinkauskienė
TĖVYNĖ – TAI KALBA. Lietuvių kalbos vadovėlis X klasei. Pirmoji knyga
136 p., dvispalv. iliustr., minkštas virš.
Formatas: 19,6x26x0,8 cm
Šviesa, 2012 m.
ISBN 9785430053536
Vid. kaina knygynuose 42.90 Lt
Anotacija:
 
Vadovėlis skiriamas X klasės mokiniams ir tęsia IX klasės vadovėlio TĖVYNĖ – TAI KALBA kursą. Juo siekiama sudaryti sąlygas įvairių gebėjimų mokiniams įgyti gebėjimų ir pasiekimų, kuriuos apibrėžia Bendrosios programos (2008).
Vadovėlyje taikomi sistemiškumo ir integralumo principai. Rengiant jį buvo orientuojamasi ir į kitų mokomųjų dalykų (literatūros, istorijos) programas. Taip mokiniui sudarytos sąlygos suvokti mokymąsi kaip sistemą, atrasti sąsajas tarp atskirų mokomųjų dalykų.
Šiuo vadovėliu siekiama stiprinti kalbos pamokų komunikacinį kryptingumą, skatinti produktyvią mokinių kalbinę veiklą, tobulinti ir plėtoti jų gebėjimą pasakyti savo požiūrį apie abstrakčius dalykus, vertinti, argumentuojant remtis įvairiais šaltiniais; efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose; tikslingai taikyti tinkamas kalbėjimo strategijas; remiantis savo kalbėjimo stebėjimu aiškintis ir numatyti kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis, kelti sau uždavinius ir numatyti įgyvendinimo planus; toliau supažindinti mokinius su kalbotyros pradmenimis, seniausiais lietuvių kalbos rašytiniais šaltiniais, jų kultūriniu kontekstu; kalbos pažinimą nuolat sieti su jos vartojimo praktika; ugdyti mokinių poreikį rūpintis savo kalba, jos kultūra, išmokyti naudotis žodynais, žinynais, kalbos patarimų leidiniais; sudaryti tvirtus taisyklingos tarties ir kirčiavimo, rašybos ir skyrybos, žodžių, jų formų ir konstrukcijų vartojimo įgūdžius.
Vadovėlis TĖVYNĖ – TAI KALBA X klasei nuo dabar mokyklose naudojamų X klasės vadovėlių skiriasi integracinėmis nuostatomis ir problemiškesniu medžiagos pateikimu. Pratimų ir užduočių sistema pagrįsta motyvacijos, nuostatų, taikymo, analizės, sintezės ir įvertinimo principais. Daugiau laiko skiriama sintezės ir įvertinimo užduotims. Numatytos užduotys ugdo komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, įtvirtina kalbos pažinimo ir vartojimo, sakinio ir teksto, užduočių žodžiu ir rašto darbų sąsajas, siekia kryptingo adresato ir adresanto bendradarbiavimo motyvuotai renkantis kalbinės raiškos priemones.
Leidinys teikia galimybių mokyti kalbos remiantis tautos literatūros ir kultūros paveldu derinant tradicinius ir inovatyvius mokymo metodus, ugdant mokinio savivoką.
 
Apipavidalino Aušra Lisauskienė.
 
Vadovėlio komplektą sudaro: vadovėlis (pirmoji, antroji, trečioji knyga); pratybų sąsiuviniai (1-asis, 2-asis sąsiuvinis); kurso konspektas; kontroliniai ir savikontrolės testai.
 
Turinys:
 
1 skyrius. KARTOJU IŠEITĄ KURSĄ
1 pamoka. Skiriu funkcinius stilius ir žanrus
2 pamoka. Kalbu, rašau, cituoju, iš detalių matau visumą
3 pamoka. Skiriu vientisinį sakinį nuo sudėtinio
4 pamoka. Atpažįstu sudėtinį prijungiamąjį sakinį
5 pamoka. Atpažįstu sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinių sakinių rūšį
6 pamoka. Įtvirtinu vienarūšių šalutinių sakinių skyrybą
7 pamoka. Atpažįstu šalutinių sakinių sinonimus – išplėstines aplinkybes ir išplėstinius pažyminius
8 pamoka. Nustatau šalutinių sakinių laipsnius
9 pamoka. Pasakoju, aprašau savo gyvenimą
10 pamoka. Įtvirtinu taisyklingos tarties įgūdžius ir praktines kirčiavimo taisykles
11 pamoka. Praktiškai pritaikau linksniuojamųjų žodžių kirčiuotes
12 pamoka. Skaitau ir nagrinėju viešųjų kalbų struktūrą
 
2 skyrius. KALBU VIEŠAI. KLAUSIU IR ATSAKAU, VERTINU IR ĮSIVERTINU
13 pamoka. Kalbėjimo sėkmė priklauso nuo pasitikėjimo
14 pamoka. Palaikau grįžtamąjį ryšį su klausytojais
15 pamoka. Samprotauju, diskutuoju ir mokausi klausti
16 pamoka. Atidžiai klausausi ir mokausi atsakyti pašnekovui
17 pamoka. Kreipiu dėmesį į balso toną, intonaciją, pauzes, akcentus
18 pamoka. Mokausi sudėtingesnių kirčiavimo atvejų (I): kirčiavimo normos ir žodynai
19 pamoka. Mokausi sudėtingesnių kirčiavimo atvejų (II): veiksmažodžių kirčiavimas
20 pamoka. Mokausi sudėtingesnių kirčiavimo atvejų (III): dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių kirčiavimas
21 pamoka. Mokausi sudėtingesnių kirčiavimo atvejų (IV): prieveiksmių kirčiavimas
22 pamoka. Suprantu, ką atskleidžia žmogaus laikysena, gestai, mimika
23 pamoka. Mokausi sakyti ir išklausyti komplimentus
24 pamoka. Renkuosi leksiką (I): skoliniai ir tarmybės
25 pamoka. Renkuosi leksiką (II): tarptautiniai žodžiai
26 pamoka. Vertinu kalbėtojus ir įsivertinu pats
 
3 skyrius. SKAITAU IR MOKAUSI SUVOKTI TEKSTUS
27 pamoka. Susipažįstu su kalbos istorija (I): pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai
28 pamoka. Susipažįstu su kalbos istorija (II): lietuvių kalbos mokslinio tyrimo pradžia
29 pamoka. Susipažįstu su kalbos istorija (III): lietuvių kalba carinės Rusijos priespaudoje
30 pamoka. Susipažįstu su kalbos istorija (IV): lietuvių kalba tautinio atgimimo laikotarpiu
31 pamoka. Susipažįstu su kalbos istorija (V): lietuvių kalba Lietuvos Respublikoje
32 pamoka. Susipažįstu su kalbos istorija (VI): lietuvių kalba sovietinės okupacijos metais. Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimas
33 pamoka. Iš jų mokausi (I): Kazimieras Būga – lietuvių kalbotyros klasikas
34 pamoka. Iš jų mokausi (II): Jonas Jablonskis – bendrinės lietuvių kalbos normintojas
 
Ištrauka:
 
Mielas dešimtoke!
 
Per visus mokslo metus Tu draugausi su naujuoju lietuvių kalbos vadovėliu „Tėvynė – tai kalba“. Jis padės mokytis gimtosios kalbos, pažinti jos istoriją, suvokti lietuvių ir kitų senųjų Europos kalbų padėtį šiuolaikiniame pasaulyje.
Vadovėlis paprastas, bet šiuolaikiškas. Turiniu ir sandara jis panašus į pernykštį, grindžiamas kalbos vartojimu: pamokų temos komponuojamos atsižvelgiant į visiems įprastus dalykus: KLAUSAU – KALBU – SKAITAU – RAŠAU. Šįmet plačiau kartojamas V–IX klasės kursas. Turėsi ne vieną galimybę prisiminti ir įtvirtinti tai, ko mokeisi žemesnėse klasėse. Vadovėlį sudaro trys dalys: dviejose knygose mokomoji medžiaga išdėstyta skyriais ir pamokomis, trečioji knyga – kalbos skaitiniai.
Kaip ir IX klasėje, atlikdamas užduotis, nagrinėsi tekstus – raiškiai juos skaitysi, kirčiuosi, nagrinėsi kalbos, sakinio ir žodžio dalimis, kartosi rašybą ir skyrybą. Iš trečiosios knygos ištraukų mokysies taisyklingos ir gražios kalbos, gėrėsies stiliumi, žodžio taiklumu. Stengsiesi pasimokyti iš savo ir kito klaidų...
Mokysies ne tik tekstą nagrinėti, bet ir jį kurti.
Šiame vadovėlyje nerasi daug skambių žodžių, bet tai, kas į jį sudėta, skatins Tave nuolat rūpintis savąja kalba, jaustis už ją atsakingam. Tegu kalba auga ir bręsta kartu su Tavimi!
Tegu Tavo žingsnius lydi minties šviesa ir gimtojo žodžio tiesa!
 
 
1 skyrius. KARTOJU IŠEITĄ KURSĄ
 
2 pamoka. Kalbu, rašau, cituoju, iš detalių matau visumą
 
Prisiminkime citatų reikalavimus.
Pirma, citata turi būti trumpa ir glausta.
Antra, aiški ir suprantama.
Labai svarbu, kad mūsų rašinio ar viešosios kalbos tekstas nebūtų iš vienų citatų. Cituokime tik tai, kas būtina. Cituokime, kai reikia tikslių duomenų. Kitais atvejais galime citatas derinti su perfrazavimu.
Tikslingo citavimo, perfrazavimo ir komentavimo derinys:
Daukantas buvo teisus sakydamas: „Kas turi protą ir aukso plunksną Homero ir Vergilijaus, tas, sakau, ką norėdamas, tą gali gudriai gudresniai rašyti toj kalboj. Tą teisybę pagirtas dainius Donelaitis darodė1 savo garbingoje dainoje „Metų laikai“. Galime pridurti, kad šis apibūdinimas tinka ne tik „Metams“. Donelaičiui, kaip tam mitiniam Midui, viskas virsdavo auksu, prie ko tik jis prisiliesdavo. Šią tiesą patvirtina visas poeto rašytinis palikimas.2
Cituoti reikia tik tada, kai iš tiesų teksto tikslumas tampa neišvengiama būtinybe.
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas 1323 metais viename savo laiške rašė:
Pirmiau geležis vašku taps ir vanduo į plieną pavirs, negu iš mūsų išėjusį žodį atšauksime.
Jaučiame, kad perfrazavus Daukanto ar kunigaikščio Gedimino žodžius lyg ir neliktų to savitumo, tos jėgos, kokią turi šie vaizdingi, į atmintį įsirėžiantys senove dvelkiantys tekstai. Vadinasi, cituoti reikėjo, kad parodytume formą, kaip pasakė, o jeigu mums svarbus tik turinys, pasakė, tada galima perfrazuoti, atpasakoti.
Svarbu atskirti savo mintis ir komentarus nuo konspektuojamo autoriaus minčių.
Juk žinome, kas yra plagiatas!
Turbūt visi esame susidūrę su problema, kaip nelengva atsiplėšti nuo skaitomo teksto. Stenkimės neperkrauti jo citatomis, jauskime saiką, cituokime su didžiule atranka.
Kitų autorių žodžius ir mintis galime perteikti trimis būdais: cituodami pažodžiui, t. y. kai nieko nekeisdami pakartojame svetimas mintis; perfrazuodami, t. y. netiesiogiai cituodami, atpasakodami maždaug tais pačiais žodžiais, ir trečia – tiesioginę kieno nors kalbą pakeisdami netiesiogine kalba.
Netiesioginė kalba iš esmės susijusi su perfrazavimu: tik tada turėtume gana tiksliai atpasakoti kieno nors kito žodžius ir mintis.
 
X darbe rašoma, kad... (Toliau galima perfrazuoti.)
Visi diskusijos dalyviai pabrėžė, kad... (Toliau tinka atpasakoti savais žodžiais.)
Autoriaus mintis aiškiai rodo, jog „...“ (Toliau cituoti.)
Tai, ką tvirtina autorius X, galima suprasti taip: ... (Toliau interpretuoti.)
Visas autoriaus X keliamas problemas galima suskirstyti į tris grupes: pirma... (Toliau klasifikuoti ir nagrinėti.)
Kitaip negu Švedijos atstovas, lietuvis sakė, kad esą... (Toliau pereiti į netiesioginę kalbą.)
Šį autoriaus X teiginį dera pataisyti... (Toliau tikslinti.)
Su šiuo faktu neįmanoma nesutikti, nes iš tiesų... (Toliau pritariant perfrazuoti.)
Jūs pasakėte, kad „...“, taigi susidaro įspūdis, jog... (Cituoti ar perfrazuoti ir toliau vertinti.)
 
Cituodami neturime teisės iškraipyti turinio, negalima citatos išplėšti iš konteksto. Jei citatą suvoksime tiesmukiškai, neatsižvelgdami į kontekstą, išeis nesusipratimas, panašus į tą, kuris kilo 1963 metais, kai tiesiogiai buvo suprasti ir laikraščiuose išspausdinti JAV prezidento Džono Ficdžeraldo Kenedžio (John Fitzgerald Kennedy) žodžiai: Ich bin ein Berliner. Sakinys skamba: Aš esu berlynietis (= vokietis), tačiau iš tiesų šie žodžiai nerodo nei JAV prezidento kilmės, nei tautybės, o tik reiškia solidarumą su vokiečiais, begalinį siekimą, kad būtų sugriauta neapykantos siena, dalijanti ne tik Berlyną, bet ir visą pasaulį, visus žmones ir tautybes.
 
Pagal Romą Sakadolskį (Šiandien mes visi žydai ir rusai / www.bernardinai.lt, 2008 08 28)
 
Citatą reikia vartoti ne tik tikslingai (ja pasakyti ką nors vertinga, būtina), bet ir sąžiningai. Citata visada turėtų būti siejama su visu tekstu, o prireikus – paaiškinama. Nurodykime šaltinį, iš kurio citata paimta.
„Netempkime“ citatos savo naudai, o visada pamąstykime, ką tais žodžiais norėjo pasakyti autorius. Apie tai jau kalbėta IX klasėje. Elkimės panašiai kaip ir rašydami rašinį: nepridėkime, neprikurkime nuo savęs. Skirtumas tik tas, kad perfrazuodami galime perteikti turinį savais žodžiais, savu stiliumi, o citata turi būti labai tiksli – su visais skoliniais, barbarizmais ar netgi rašybos ir skyrybos klaidomis.
Perfrazuodami vartojame arba žinių šaltinį ir autorių nurodančius įterpinius pasak, anot, juk pasakyta, kad..., kaip tai vadina autorius, autoriaus nuomone (supratimu, įsitikinimu), arba tam tikrus komentarus, tekstus apie tekstus, kurie aiškiai parodo mūsų santykį su autoriaus tekstu, taip pat mūsų nuomonę: matyt, galbūt, ši mintis nekelia abejonių, pritariu autoriui, nenorėčiau sutikti tik su šia mintimi...
Cituodami vartojame ir įvedamuosius žodžius, tarsi parengiančius citavimui, jais pritaikome citatą savo tekstui ir įtraukiame ją, taip pat nurodome citatos arba tiesioginės kalbos autorių. Dažniausiai rašome taip: X (t. y. toks ir toks autorius) mano, teigia, rašo, sako, siūlo, rekomenduoja, pastebi, pateikia, pabrėžia, rodo, pataiso, nesutinka, prieštarauja, prieina tokią išvadą...
_________________________
1 Darodė (neteiktinas hibridas) – įrodė.
2 Dalia Dilytė. Kristijonas Donelaitis ir Antika. Vilnius: VU leidykla, 2005, p. 73.
 
 
Įsidėmėtina!
Jeigu skaitydami kokį nors tekstą konspektuojame kompiuteriu, tai bus labai patogu į rašinį įterpti citatas: nereikės rašyti antrą kartą. Literatūros nuorodas (autorių, pavadinimą, leidimo metus, leidyklą, puslapį), citatas, mūsų pačių kilusias mintis perkelsime tiesiai į rašomą darbą.
Negalima iškreipti ne tik citatos žodžių, bet ir jos minties, kurios tikroji prasmė kartais būna aiški tik iš konteksto.
 
Klausimai ir užduotys
1* Kada derėtų remtis citata? Kiek jų reikia?
2* Perskaitykite 4 užduoties ištrauką ir paaiškinkite, kaip skiriamos citatos. Raskite įterpinius, nurodykite jų paskirtį.
3** Prisiminkite, kokių tikslų siekiame cituodami.
4*** Apibūdinkite, kaip perteikiami ir įterpiami svetimi žodžiai šioje kalboje (raskite perfrazavimą, netiesioginę kalbą):
 
Vienas didžiausių pasaulio kalbininkų, vokiečių profesorius Vilhelmas Humboldtas yra pasakęs, kad tikroji Tėvynė, tiesą sakant, ir yra kalboje. Tą mintį tarsi patikslina, praplečia talentingas rusų kalbininkas Filipas Fortunatovas, deja, labai jaunas miręs, sakęs, kad kalba – tautos brasta per laiko upę. Lietuvių kalba yra brasta per lietuvišką laiko upę.
 
Iš Juozo Pikčilingio kalbos,
pasakytos 1991 metais Gelgaudiškyje per Kalbos ir literatūros dieną.
 
 
5 pamoka. Atpažįstu sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinių sakinių rūšį
 
Svarbiausia Jums, mokiniai, pažinti šalutinius sakinius ir mokėti juos skirti. Tai viena iš sunkiausių skyrybos temų. Jeigu mokėsite iškelti šalutinio sakinio klausimą, sugebėsite į jį atsakyti, pažinsite prijungiamuosius jungtukus ir jungiamuosius žodžius, tikrai niekada neturėsite vargo dėl šalutinių sakinių skyrybos.
 
Klausimai ir užduotys
1* Išnagrinėkite sudėtinius prijungiamuosius sakinius. Raskite šalutinius sakinius, iškelkite jiems klausimus. Nustatykite šalutinių sakinių rūšį ir padėtį pagrindinio sakinio atžvilgiu. Aptarkite skyrybą.
 
1. Kai kurie pažįstami mano, kad fotografuotis nemėgstu tik dėl to rando. (G. R.) 2. Pro atlapotas verandos duris matyti, kaip sode, gūsiais blokšdama vidun drėgmės kvapą, šniokščia liūtis. (L. S. Č.) 3. Jei dabar nebūtų debesų, aukštam danguj mirgėtų žvaigždės. (A. Vč.) 4. Nors spalis baigėsi, radiatoriai dar buvo šalti. (R. Šr.) 5. Kai saulė dingo, ji išlipo iš vandens. (J. Sk.) 6. Su mama išėjau į galulaukes, kur ji rovė linus. (V. B.) 7. Jie išdykaudami mėtė kąsnelius katinui, kuris tupėjo ant stalo kaip antras alaus ąsotis. (B. V.) 8. Kad netrikdoma galėčiau mėgautis artėjančiu laimės potvyniu, skubu užbaigti visus senus darbus. (J. I.) 9. Ūmai nusigręžė į duris, nes padaržėj sugirgždėjo sniegas. (R. Šr.) 10. Stovėti ant ledo buvo taip baisu, kad svaigo galva. (B. V.) 11. Kol kas Karolis pasiekė tik tiek, kad Izabelės žvilgsniai ėmė ilgėti ir darėsi asmeniškesni. (L. S. Č.)
 
 
2** Išnagrinėkite sudėtinius prijungiamuosius sakinius. Raskite šalutinius sakinius, iškelkite jiems klausimus. Nustatykite šalutinių sakinių rūšį ir padėtį pagrindinio sakinio atžvilgiu. Aptarkite skyrybą.
 
1. Ir ji niekaip nesuprato, kodėl motina nieko nesako, tik žiūri jai virš galvos į nugrimzdusį tamson mišką it būtų ten ką palikusi. (R. Šr.) 2. Jų santykiai buvo tokie aiškūs, kad Inga, pabendravusi su jais, visada išeidavo apimta nevilties. (B. V.) 3. Jis nusileido nuo kalno, kur švilpavo vėjai, siauru takeliu pasuko per brūzgynus ir pagaliau atsidūrė mieste. (J. Sk.) 4. Kad galėtų netrikdomas imtis sumanyto darbo, rašytojas nutarė kuriam laikui pabėgti nuo žmonos ir vaikų, nuo televizoriaus ir telefono. (K. S.) 5. Nelaukdama, kol apsems, ji pradėjo bėgti. (R. Šr.) 6. O ten, po žalia samana, ant kurios geso paskutiniai spinduliai, vis ulbavo balandžiai, tyliai skųsdamiesi. (A. Vč.) 7. Vakare, kai brolis išėjo į treniruotę, jis atsidarė stalčių ir išdėliojo ant stalo daugybę plastilino žmogiukų. (B. V.) 8. O širdis muša taip stipriai, kad, rodos, nuo jos tunksėjimo banguoja vanduo. (V. B.) 9. Jie norėjo, kad jis įduotų berniuką, pardavusį jam peilį. (L. S. Č.) 10. Jis iš klėties atsinešė išeiginius drabužius, nes rengėsi į velyknaktį, ir juos pakabino kampe ant vinies. (A. Vč.) 11. Kas turi ateiti – ateis ir be tokių dykaduonių, tinginių pamokslų... (I. S.)
 
 
3*** Išnagrinėkite sudėtinius prijungiamuosius sakinius. Raskite šalutinius sakinius, iškelkite jiems klausimus. Nustatykite šalutinių sakinių rūšį ir padėtį pagrindinio sakinio atžvilgiu. Aptarkite skyrybą.
 
1. Kartais sekmadienį iš ryto, kai bėgu, Sereikiškių parke ant suoliukų sėdi ir valgo ledus kareiviai. (G. R.) 2. Micę Brigita laikė ant kelių surištą gauruotu rankšluosčiu, kad nesidraskytų. (J. Sk.) 3. Apie žmogaus gelmes per keturis ligos mėnesius sužinojau daugiau, negu per visą gyvenimą išspaudžiau iš storiausių romanų, sunkiasvorių filmų ir psichologijos vadovėlių. (J. I.) 4. Eglynas, minkštas ir purus lyg tamsūs patalai, laukia, ką Liudas toliau darys. (L. S. Č.) 5. Jos žodžiai būdavo tokie tikslūs, kad niekada nekeldavo užuojautos. (B. V.) 6. Mano tekstas – kaip besibaigiančios vandens atsargos tam, kuris pasiklydo ir trokšta dykumoje. (J. I.) 7. Tačiau Margė taip trumpai ir kietai supančiota, kad mažo žingsnelio negali žengti – šokuoja. (V. B.) 8. Jaltos pliaže yra toks kampelis, kur pavakariais renkasi pagyvenusios moterys, dėl sveikatos negalinčios kaitintis vidurdienį. (B. V.) 9. Kiek ašarų čia krito iš akių prispaustųjų būrų – ji viena težino. (I. S.) 10. Ten, kur toli matyti eglės, – Noreikų sodyba. (B. V.) 11. Kai gero daikto per daug – irgi nieko doro. (B. V.) 12. Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis. (Just. M.)
 
 
2 skyrius. KALBU VIEŠAI. KLAUSIU IR ATSAKAU, VERTINU IR ĮSIVERTINU
 
24 pamoka. Renkuosi leksiką (I): skoliniai ir tarmybės
 
Leksikos normos apima bendrinės lietuvių kalbos žodyną. Norminiai žodžiai ir jų reikšmės aptariamos kalbos norminamuosiuose leidiniuose, pirmiausia – „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, įvairių sričių terminų žodynuose, gramatikose, vadovėliuose ir kitur (apie norminamuosius leidinius daugiau informacijos rasite internete, žr. www.kalbosnamai.lt). Žodžiai, kurių ten nėra, paprastai apibūdinami kaip tam tikras leksikos normos pažeidimas arba klaida.
Dažniausiai tai – skoliniai, turintys tinkamų lietuviškų pakaitų, todėl jie negali būti laikomi norminiais žodžiais, plg. dabartinėje lietuvių kalboje nevartojamus ar beveik nevartojamus žodžius: griekas „nuodėmė“, guzikas „saga“, gromata „laiškas“, kanuolė „patranka“, lenciūgas „grandinė“, liuosas „laisvas“, skūra „oda“. Visuotinai vartojami seni slaviški ar germaniški skoliniai, kuriems lietuvių kalboje tinkamų pakaitų nėra (agurkas, knyga, pyragas, popierius, stiklas ir kt.), klaidomis nelaikomi.
Nepamatuotas įvairių svetimybių, žargonizmų ar necenzūrinių žodžių vartojimas laikytinas stambiomis leksikos klaidomis. Išimtis daroma tik publicistikos ar grožinės literatūros tekstams ar tam tikros stilistikos radijo, televizijos laidoms, kai kuriant veikėjo įvaizdį nevengiama laužyti nusistovėjusių norminės kalbos tradicijų.
Labai dažnai senosios svetimybės be jokio pagrindo palaikomos tarminiais žodžiais, nes jos iki šiol tebevartojamos lietuvių tarmėse ir šnekamojoje kalboje. Vis dėlto nuo tarmybių atskirti svetimybes nesunku – jas išduoda nelietuviška kilmė.
Turinčiomis lietuviškų atitikmenų svetimybėmis piktnaudžiauti nereikėtų. Net ir kabutėmis išskirtos tekste jos parodo tik prastą kalbinę autoriaus nuovoką ir neišlavintą skonį.
 
TARMINĖ LEKSIKA, arba TARMYBĖS, – žodžiai, kurie žinomi tik apibrėžtos teritorijos tarmėms.
 
Tarmybės neįeina į bendrinės kalbos leksiką ir priklauso šnekamajai kalbai. Stilistiniais sumetimais tarmybės gali būti vartojamos grožinėje literatūroje.
Jos esti dvejopos. TIKROSIOS TARMYBĖS – tai tarmiški žodžiai, kurių visai nėra bendrinėje kalboje. Dažniausiai jais pavadinamos sąvokos bendrinėje kalboje ir kitose tarmėse išreiškiamos visai kitais žodžiais, pvz.: žemaičių bengti „baigti“, cyrulis (cyrulys) „vieversys“, kinis „guolis“, kūlis (kūlys) „akmuo“, staibis „blauzda“, tęvas „laibas, plonas“; vakarų aukštaičių (suvalkiečių) mašina „krosnis“, mašinsuolis „krosnies mūrelis atsisėsti“, marėti „alkti“, mizgus „painus“, pašinas „rakštis“, skersė „sijonas“; rytų aukštaičių atšlaimas ,,kiemas“, kremblys „grybas“, uvėrus „piktas, nedoras“, užupentis „užkulnis“, varvas „lašas“; pietų aukštaičių (dzūkų) bulė „adatos skylutė“, gurinys ,,trupinys“, kieša „apžėlusi vieta, tankynė“, strikis „audinio rašto vienas dantelis“, vaimėtis „rodytis, vaidentis“.
Prie tikrųjų tarmybių priskirtini ir etnografizmai, įvardijantys sąvokas, žinomas tik vienos kurios tarmės plote, pvz.: žemaičių kastinys „valgis iš suplaktos grietinės“, ubladė „trobesys, kuriame yra duonkepė krosnis ar kur jovalą taiso“; rytų aukštaičių parpeliai „iš miltų ir bulvių pagaminti kukuliai“ ir pan. Dauguma etnografinių tarmybių dabar beveik yra išnykusios iš dabartinės tarmių leksikos, nes nebenaudojami ar retai naudojami tie etnografiniai daiktai, kuriuos jie reiškė.
 
SEMANTINĖS TARMYBĖS – tai žodžiai, turintys tik vienai kuriai tarmei būdingą reikšmę, pvz.: žemaičių brėkšti ,,temti“, gerbti „tvarkyti, švarinti“, irklas „laivelis“, kriokti „verkti“; rytų aukštaičių dangtis „stogas“, rakštis „karstas“, ramu „smagu, linksma“; pietų aukštaičių blakė „audimo klaida“, kulnas „kelis“, kautis „peštis“, pala „pusė paklodės, audžiama iš karto“ ir pan. Šie žodžiai gali būti pažįstami ir bendrinėje kalboje, bet joje neturi visų reikšmių.
 
Geriausiai apie tarminių žodžių vartojimą galima spręsti iš tarminių žodynų, paprastai skiriamų vienai kuriai šnektai (ar kelioms šnektoms).
<...>
Tarmybės ir senosios svetimybės padeda kurti paprasto žmogaus šnekamosios kalbos įspūdį. Todėl neretai jų griebiasi ir reklamos kūrėjai. Garsinėje reklamoje gali būti mėgdžiojamos ir fonetinės ypatybės. Pavyzdžiui:
– Eee... bratka, kur tu tįsi šitų šaldytuvų?
– Išmetu, sugedįs.
– Kam tas klapatas? Firma atvažiuos ir išveš tau jį nemokamai!
– O mano senų televizorių ir bulvių tarkavimo mašynkų paims?
– Spakainiai! EMP viskų jama.
 
Šioje reklamoje vartojama tarminė forma, būdinga pietų ir rytų aukštaičiams, šitų šaldytuvų vietoj „šitą šaldytuvą“, sugedįs vietoj „sugedęs“, viskų vietoj „viską“, jama vietoj „ima“, bratka vietoj „brolelis, brolytis“, klapatas vietoj „vargas, rūpestis“, spakainiai vietoj „nesirūpink, ramiai“, taip pat skolintinė priesaga -ynka žodyje mašynkų vietoj „mašinėlė“... Šie variantai reklamoje atrodo natūralesni, artimesni šnekamajai kalbai – ypač tiems, kurie kalba ta tarme. Tik svarbu jausti saiką.
 
Klausimai ir užduotys
1* Iš spausdinto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ parinkite tarmybių pavyzdžių. Pasakykite, kokie sutrumpinimai čia vartojami tarmybėms žymėti.
2* Iš 3 knygos 4 teksto „Mokytojas – didžiausias mokinio priešas“ išrinkite pavartotas svetimybes. Paaiškinkite jų reikšmę ir parašykite lietuviškus atitikmenis. Jeigu reikia, atsiverskite „Kalbos patarimų“ 4 knygelę (žr. Danguolė Mikulėnienė. Leksika: skolinių vartojimas (svetimybės, tarptautiniai žodžiai). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005).
3** Perskaitykite kūrinių ištraukas. Išrinkite tarmybes ir jas pakeiskite bendrinės kalbos žodžiais. Nusakykite, kokią reikšmę šiuose tekstuose turi tarmybės ir kokia jų rūšis. Prireikus rūpimą žodį ar jo reikšmę pasitikrinkite „Lietuvių kalbos žodyne“ (žr. www.lkz.lt) arba „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (žr. www.lki.lt).
 
1) – Gal pieno gersi, kai pamelšiu?
– Pieno? – galvodamas sėdasi už stalo. – Aš ėsti noriu, ne pieno.
Romualdas Granauskas
 
2) – Mano senolis išdrožė, – sako Daukintis. <...>
– Senelis? – perklausia vienas.
– Senolis, – pakartoja Daukintis. Argi jau nebežino, kas yra senolis? – Senelio tėvas.
Romualdas Granauskas
 
3) Senoji savo gale džiaugdamasi košia pieną į senovišką kanikę su stiklo langeliu apačioje: įleis į šulinį, ir vakare jis bus kaip ledinis, o duona – tik iš po krosnies. Dar atpila į uzboną pusryčiams. Pakelia kailinius nuo minkytuvio, – tešla net suskeldėjusi, pakabina pirštais ir valgo, paskui vėl užlygina tą vietą.
Romualdas Granauskas
 
4) Ir mano tėvai ilgai šnibždėjos sode po dūlia, o kai suėjo gryčion vakarienės valgyti, vėl buvo nekalbūs ir kažkuo labai susirūpinę.
Antanas Vienuolis
 
5) Užėjau į pirmutinę gryčią. Gryčioje buvo tik viena senutė ir, sėdėdama prie šaukščiaus, vijo siūlus. Aš pasisveikinau ir paprašiau vandens atsigerti.
Senutė apžvelgė mane, tyloms pasikėlė nuo suolo, surado šaukščiuje stiklinę, bet, pamačiusi, kad ji ne visai švari, paėmė puodelį ir atnešė man pavasario sulos su plaukiančiomis pavirš avižomis.
Antanas Vienuolis
 
6) Keitėsi tėviškės vaizdas akyse, keitėsi jos paveikslas atmintyje. Viskas keitėsi. Išaušus pavasariui, tėviškėnai subruzdo kaip niekada anksčiau. Arė, akėjo, sėjo vis paknopstom.
Petras Dirgėla
 
7) Kovynės pusvalakininkai turėjo po gerą arklį. Tik vienu tarpu patys suskurdo. Ar maža gyvenime priepuolių? Vienų šeimyna tolimuose dvaruose baudžiauninkavo, kitų namiegai susirgo. Ir atėjus jų eilei, nebeišmanė, kas ir bedarą. Dėdė Jegas su savo seserėnu Jurkum veltui draskės pakaušius, nieko nesumesdamu, kaip čia išsisukus, kol čia pat pasipynė dėdė Titas, taip pat nusiminęs.
Vaižgantas
 
8) Dar pogyvis, dar pojaunis, dar pertekęs jėgų, minčių
Naujų, ne tų baranauskinių –
Galiu tik aš,
Sėdėdamas, rašydamas rudas eiles,
Po žiemine obelimi, prie šlubo kiauliakriaušės stalo,
Ant šėmo guobos krėslo, Bubeliuose, nes tik aš žinau
Kur kas daugiau, nei būsiu matęs ar girdėjęs, nei palietęs.
Ten pat galutinai suprasčiau, išsiaiškinčiau,
Ko krykštė, ko kvatojo jau pabrendusios piemenės beržtose –
Beržyne – ko jos klykavo, dūkiojo, gaudė
Geltoną, paukščiui žalsvėjančią saulolaidą <...>
Albinas Žukauskas
 
4** Susipažinkite su vienu ar keliais tarminiais žodynais. Iš jų parinkite tarmybių (tikrųjų ir semantinių), etnografizmų pavyzdžių. Išrinktą medžiagą palyginkite su „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“.
 
5*** Perskaitykite interviu su profesoriumi Aleksu Girdeniu – 3 knygos 48 tekstą „Dėl ko gyvena dievai“ ir pasamprotaukite, ką nauja kalbos istorijai galėtų atskleisti svetimybės.
 
6*** Parašykite pažintinį straipsnelį apie savo aplinkai būdingas tarmybes.
 
Leidinio įvertinimas
Įvertinkite leidinį
Rekomenduokite draugui
Komentarai:
vardas:  el. paštas: 
Apačioje esantį kodą įrašykite į laukelį dešinėje
2003, Šviesa. All rights reserved. solution: gaumina Pastabas ir pasiūlymus siųskite webmaster@sviesa.lt