Apie Šviesą Naujausios knygos Anonsai Knygų katalogas Mokymo centras MOKYKLA 2013
LT  |  EN
Paieška:
Pagal autorių, pavadinimą, ISBN
Registracija:   
Vardas: Slaptažodis:   
(Ką gausite prisiregistravę?) Slaptažodžio priminimas
Leidiniai pagal klases
Aplankykite
KATALOGAI
Pratybos, vadovėliai, kita mokomoji literatūra
Rekomenduojame
National Geographic
LIETUVA - Kompiuterinė enciklopedija
Knygos internetu
Alma Littera
Knygų katalogas
Mokomoji literatūra > Lietuvių mokykloms > Gimtoji kalba ir literatūra
spausdinti
Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė
ŠALTINIS. Lietuvių kalbos testai IV klasei
76 p., nespalv., minkštas virš.
Formatas: 20x28,6x0,4 cm
Šviesa, 2008 m.
ISBN 9785430047672
Vid. kaina knygynuose 10.99 Lt
Anotacija:
 
Šis testų rinkinys – apibendrinamosios standartizuotos užduotys mokinių literatūrinio ir kalbinio ugdymosi rezultatams ir procesui įvertinti baigus kiekvieną IV klasės vadovėlio „Šaltinis“ skyrių. Testai apima svarbiausias lietuvių kalbos ugdymosi IV klasėje sritis: kultūrinio ugdymosi pradmenis, meninio ir dalykinio teksto suvokimą, programinius kalbos sandaros supratimo, sakinių skyrybos ir žodžių rašybos dalykus.
Užduotys suskirstytos į tris lygmenis: pagrindinį, aukštesnį ir patenkinamą. Šie lygmenys vertinami pagal programoje nurodytus kriterijus. Leidinyje pateikti testai yra kelių tipų, pateikiama po du tris užduočių variantus visiems trims lygmenims.
Leidinio pabaigoje yra pasirenkamųjų ir sunkesnių užduočių, kryžiažodžių atsakymai, mįslių įminimai, pasakojimo veikėjų ir veiksmų grandinių tęsiniai, atviro tipo užduočių ir rašinių bei kūrybinių darbų vertinimo kriterijai.
 
Ištrauka:
 
ĮVADAS
 
Šie testai yra ketvirtos klasės vadovėlio „Šaltinis“ komplekto dalis. Tai apibendrinamosios standartizuotos užduotys mokinių literatūrinio ir kalbinio ugdymosi rezultatams ir procesui įvertinti baigus kiekvieną vadovėlio skyrių.
Testai apima svarbiausias lietuvių kalbos ugdymosi IV klasėje sritis: kultūrinio ugdymosi pradmenis, meninio ir dalykinio (mokyti jį skaityti ir suprasti šiandien ypač svarbu) teksto suvokimą, programinius kalbos sandaros supratimo, sakinių skyrybos ir žodžių rašybos dalykus.
Užduotys parengtos pagal naujausių Programų projektą (1). Pirmą kartą jos suskirstytos į tris lygmenis: pagrindinį, aukštesnį ir patenkinamą. Šie lygmenys vertinami pagal programoje nurodytus kriterijus (1, 99).
Šie testai yra pirmas mėginimas parengti testus, tinkamus įvairiems ketvirtokų poreikiams, galioms ir mokymosi stiliams. Bet tai nereiškia, kad mokiniai skirstomi į gabius ir negabius, mokslius ir nemokslius. Tas pats vaikas vienu atveju gali atlikti tik patenkinamo lygmens užduotį, kitu – pagrindinio, o trečiuoju – net aukštesnio. Svarbiausias šių testų tikslas – skatinti mokinius pažinti save, savo gebėjimus ir juos nuolat ugdytis.
Leidinyje pateikiami testai yra kelių tipų. Juos rengiant remtasi naujausiomis mokinių pasiekimų vertinimo idėjomis (2; 3). Vakarų švietimo autoritetas Robertas J. Marzanas knygoje „Naujoji ugdymo tikslų taksonomija“ (4) pagrindžia tokią testų sistemą:
1. Pasirenkamojo atsakymo klausimai. Mokinys turi pasirinkti teisingą atsakymą iš kelių atsakymų, pateiktų po klausimu.
2. Atviro tipo užduotys. Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, privalo patys parašyti atsakymus.
3. Rašinys arba pasakojimas žodžiu. Rašinys arba kitas kūrybinis darbas rašomas testo pabaigoje, atlikus visas kitas užduotis, susijusias su skaitytais tekstais.
4. Lentelės. Labiausiai tinka kalbos sandaros suvokimui apibendrinti.
Testais siekiama ne kontroliuoti, bet mokyti. Mokiniai neturi jaustis baudžiami. Skatinkime pasidžiaugti rezultatais (teisingai atliktomis užduotimis), paakinkime noriai taisyti pastebėtas spragas.
Visų užduočių tikslas – ne formalus įvertinimas, o ugdymosi proceso skatinimas: plėsti kultūrinį kontekstą, padėti susivokti knygų pasaulyje, mokytis pastebėti tekste meninę detalę ir ją įsidėmėti, pajausti teksto grožį; susisteminti kalbos sandaros žinias.
Testus sudaro penkios dalys:
1. Testai IV klasės mokinių žinių ir gebėjimų lygmenims mokslo metų pradžioje nustatyti.
2. Apibendrinamieji testai baigus „Šaltinio“ I skyrių „Klausau. Kalbu. Skaitau. Rašau“.
3. Apibendrinamieji testai baigus „Šaltinio“ II skyrių „Pasakojimų lyg kelių – daug ir įvairių“.
4. Apibendrinamieji testai baigus „Šaltinio“ III skyrių „Aprašymas. Kas aprašoma? Kaip?“
5. Apibendrinamieji testai baigus „Šaltinio“ IV skyrių „Lietuviais esame mes gimę“ ir ketvirtą klasę.
Kiekvienoje testų dalyje pateikiami du arba trys visų trijų lygmenų – pagrindinio, aukštesnio ir patenkinamo – užduočių variantai.
Leidinio pabaigoje dedami pasirenkamųjų ir sunkesnių užduočių, kryžiažodžių atsakymai, mįslių įminimai, pasakojimo veikėjų ir veiksmų grandinių tęsiniai, atviro tipo užduočių ir rašinių bei kūrybinių darbų vertinimo kriterijai. Kalbos sandaros supratimo, sakinių skyrybos, žodžių rašybos užduotys vertinamos pagal Programoje numatytus vertinimo reikalavimus.
Mokytojui apibendrinamieji testai – galimybė gauti reikiamos informacijos apie kalbinį, literatūrinį, kultūrinį ketvirtokų ugdymąsi įgyvendinant naujausią lietuvių kalbos programą.
 
 
Testai IV klasės mokinių žinių ir gebėjimų lygmenims mokslo metų pradžioje nustatyti
 
I variantas
 
A Prisimink III klasėje skaitytus literatūros tekstus.
1. Kuris iš šių veikėjų yra tikrai gyvenęs, nepramanytas?
Džiovintas debesėlis tūno kuprinės kamputyje, nė krust. Milžinas, paėmęs rąstgalį, taip suspaudė, kad net medžio syvai pradėjo virti.
Barbora Radvilaitė net tapo karaliene.
Pusnynuos nykštukai miega. –
Aukso žuvys po ledu. –
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.
 
2. Kas parašė šiuos kūrinius ar jų ištraukas? Sujunk autoriaus pavardę su kūrinio pavadinimu.
„Nutrūkusi draugystė“                      Juozas Erlickas
„Svirplio prisiminimai“                      Aldona Kandroškaitė
„Ežeras riešuto kevale“                    Stepas Zobarskas
„Saulės zuikutis“                              Vytautas Tamulaitis
 
3. Kurią pasaką parašė Hansas Kristianas Andersenas?
„Kaip ponas bėdos ieškojo“
„Karalaitė ant žirnio“
„Našlaitėlis ir milžinas“
„Devyniabrolė“
 
4. Prisimink Leonardo Gutausko pasaką apie Čepkelių raistą ir pažymėk, ką Alvydukas sutiko raiste.
 
kipšiuką
raganą
miškinį
 
5. Ką taip aprašė Antanas Vaičiulaitis savo pasakoje?
Raudona skiauterė virto jam ant akių, žandus puošė balti auskarai, o plunksnos žėrėte žėrėjo – geltonos, žalios, mėlynos, rudos ir dar kitokios.
 
papūgą
povą
gaidį
kalakutą
 
 
B Perskaityk norvegų pasakos „Žilas ožys ilgaragis“ pradžią ir pabaigą. Atlik užduotis.
 
Kartą gyveno labai maža moterėlė ir ji turėjo didelį žilą ožį ilgaragį. Vėlai vakare moterėlė nuėjo į ganyklą parvesti didelį žilą ožį ilgaragį namo į tvartą.
Bet ožys užsispyrė ir nenorėjo su ja eiti. Tada moteris nuėjo pas lokį ir sako:
– Mielas lokeli, eik ir įkąsk ožiui, nes ožys vakare nenori eiti namo.
– Ne, nekąsiu, – atsakė lokys. – Juk ožys man nieko blogo nepadarė!
Tada moteris nuėjo pas medžiotoją ir sako:
– Medžiotojau, eik ir sumedžiok lokį, nes lokys nenori kąsti ožiui, o ožys vakare nenori eiti namo į tvartą.
– Ne, nemedžiosiu, – atsakė medžiotojas. – Lokys nepadarė man nieko blogo, kam aš jį medžiosiu!
Tada moteris nuėjo pas...
 
 
Ir tada katinas puolė pelę, pelė virvę, virvė šunį, šuo skerdiką, skerdikas aviną, avinas šulinį, šulinys ugnį, ugnis medį, medis medžiotoją, medžiotojas lokį, lokys ožį... Taigi žilam ožiui ilgaragiui teko paklausyti mažos moterėlės ir eiti į tvartą.
(Norvegų pasakos. V., 2007. P. 75, 79)
 
1. Dėl ko prasidėjo pasakos įvykiai?
gyveno labai maža moterėlė
moteriškė turėjo didelį žilą ožį
ožys nenorėjo vakare grįžti į tvartą
 
2. Pratęsk pasakos veikėjų grandinę.
Moterėlė → ožys → lokys → medžiotojas → _________________________________________
 
3. Atidžiai perskaityk norvegų pasakos pabaigą ir parašyk, ką turėjo padaryti kiekvienas veikėjas.
Lokys – įkąsti ožiui.
Medžiotojas – __________________________________________________________________
Medis – ______________________________________________________________________
Ugnis – _______________________________________________________________________
Šulinys – _____________________________________________________________________
Avinas – ______________________________________________________________________
Skerdikas – ____________________________________________________________________
Šuo – ________________________________________________________________________
Virvė – _______________________________________________________________________
Pelė – ________________________________________________________________________
Katinas – _____________________________________________________________________
 
<...>
 
Apibendrinamieji testai baigus „Šaltinio“ I skyrių „KLAUSAU. KALBU. SKAITAU. RAŠAU“
 
I variantas
 
Pagrindinis lygmuo
 
Perskaityk ištrauką iš Nijolės Kepenienės pasakos „Trys ligoniai ir išsipildymo viralas“. Atlik užduotis.
 
Sode, šalia išsipusčiusių rožių ir pasipūtusių bijūnų bei grakščių ir žinančių savo vertę lelijų išaugo ramunė. Kuklus žiedelis. Visos puošniosios darželio gėlės į ramunėlę žiūrėjo iš aukšto.
Kartą susirgo skruzdėlytės Dalytės dukrelė. Bitė Salomėja, vabzdžių gydytoja, skruzdėlytei Dalytei patarė migdyti vaiką gėlių žiedlapiais išklotoje lovelėje.
– Na jau ne, – tarė Rožė. – Aš tai savo žiedlapių niekam neduosiu. Jeigu atiduočiau bent vieną, suardyčiau žiedo harmoniją.
– Ne! Ne! Ir dar kartą ne!!! – garbanotą savo galvą purtė bijūnas. Nieko neaiškino.
– Aš žinau savo vertę, – iš tolo pradėjo lelija. – O žinodama savo vertę, būdama išdidi, negaliu savo žiedlapius atiduoti kažkokiai žemės skruzdei.
– Imk. Imk mano žiedlapius, skruzdėlyte Dalyte. Kiek tik nori, – nulenkė savo galvą Ramunė.
– Aš tik kelis. Na, gal kokius tris lapelius, – skabė ramunės žiedą skruzdėlytė.
– Vieną po nugara, vieną po galva ir vieną užsikloti.
Tai saldžiai miegojo skruzdėlytės Dalytės dukružė ramunės žiedlapių patalėly.
 
(N. Kepenienė. Baltosios žąsytės pasakos. Klaipėda, 2006. P. 10)
1. Kas kartą atsitiko sode?
žydėjo puošnios gėlės
kalbėjosi sodo gyventojai
susirgo skruzdėlytės dukrelė
kukliai augo ramunė
 
2. Kuris veikėjas – gėlė pasakojime svarbiausias?
išdidi lelija
puošni rožė
kukli ramunė
garbanotas bijūnas
 
3. Pabaik rašyti įvykio sode veiksmų grandinę.
Susirgo → patarė migdyti → neduosiu → _________________________________________
 
4. Kur augo gėlės?
darže
darželyje
kieme
sode
 
5. Kuris metų laikas aprašomas tekste?
ankstyvas pavasaris
vėlyvas ruduo
vasaros pradžia
artėjanti žiema
 
6. Parašyk, kas taip kalbėjo.
– Aš žinau savo vertę. O žinodama savo vertę, būdama išdidi, negaliu savo žiedlapius atiduoti kažkokiai žemės skruzdei, – _________________________________________________________
 
7. Sujunk būdvardžius, kurie reiškia gėlių ypatybes, su gėlių pavadinimais.
kukli     rožė
garbanotas                 lelija
grakšti bijūnas
puošni ramunė
 
8. Sutartiniais ženklais pažymėk reikšmines žodžių dalis.
Žiedelis, sode, patarė, žiedą, žiedlapiai, susirgo.
 
9. Pabaik sakinius – pavartok vienarūšes sakinio dalis.
Ramunė augo šalia ______________________________________________________________
Sodo gėlės buvo ________________________________________________________________
 
10. Sudėk reikiamus skyrybos ženklus.
Imk           mano             žiedlapius       skruzdėlyte     Dalyte
Aš             savo               žiedlapių         niekam           neduosiu        tarė                Rožė
 
 
Aukštesnis lygmuo
 
Įveikęs (įveikusi) pagrindinio lygmens užduotis, perskaityk dar vieną ištrauką iš Nijolės Kepenienės pasakos „Trys ligoniai ir išsipildymo viralas“. Atlik užduotis.
 
– Aš atnešiu gyvybės vandens! – skruzdėlytės Dalytės dukrytė, matyt, jau pasveikus, tik strykt iš lovos.
Ir atnešė. Iš giliausio požemio. Kur trys raganos stebuklingą viralą verda. O trys velniai, liežuvius iškorę, to viralo laukia.
Ir pasėmė to viralo mažoji skruzdėlytė.
Ir atnešė.
Ir nusvirusią Ramunės galvelę palaistė.
Ir pražydo Ramunė!
Dar baltesnį, dar skaistesnį žiedą išskleidė.
– Nereikėjo taip daryti! – ragana Ona-Plumpė-Kumpė nepyko. Šypsojos.
Nereikėjo stebuklingu viralu tos gėlės laistyt. Kiekvienas jos žiedlapis dabar – aukso vertės. Norų išsipildymas.
 
(N. Kepenienė. Baltosios žąsytės pasakos. P. 13)
 
1. Kodėl Ramunė nuvyto? Prisimink ir parašyk.
 
2. Kaip skruzdėlytė gaivino gėlę? Parašyk skruzdėlytės žygio veiksmų grandinę.
 
3. Kodėl, tavo nuomone, skruzdėlytės atsidėkojimas ramunei ypač svarbus?
 
4. Parašyk, ko tu prašytum nuskindamas stebuklingą ramunės lapelį.
 
 
Patenkinamas lygmuo
 
Perskaityk tekstą. Atlik užduotis.
Buvo vasara. Viename sode augo puošnios rožės, išdidžios lelijos, garbanoti bijūnai ir kukli ramunė. Ten gyveno ir skruzdėlytės.
Kartą susirgo vienos skruzdėlytės dukrelė. Gydytoja patarė skruzdėlytę migdyti gėlių žiedų lapeliais išklotoje lovelėje. Tačiau puošnios gėlės atsisakė duoti žiedlapių. Sutiko tik ramunėlė. Skruzdėlytė ramunės žiedų lovelėje saldžiai miegojo. Ji pasveiko.
 
1. Kuris (kuri) pasakojimo veikėjas (veikėja), tavo nuomone, yra svarbiausias (svarbiausia)?
rožė
bijūnas
ramunė
lelija
 
2. Kokia ramunė?
puošni
išdidi
kukli
 
3. Kur augo ramunė? Pabaik sakinį.
Ramunė augo _________________________________________________________________.
 
4. Koks metų laikas minimas pasakojime?
ruduo
pavasaris
vasara
žiema
 
 
Leidinio įvertinimas
Įvertinkite leidinį
Rekomenduokite draugui
Komentarai:
vardas:  el. paštas: 
Apačioje esantį kodą įrašykite į laukelį dešinėje
2003, Šviesa. All rights reserved. solution: gaumina Pastabas ir pasiūlymus siųskite webmaster@sviesa.lt