Apie Šviesą Dirbkime kartu Naujausios knygos Anonsai Knygų katalogas Mokymo centras MOKYKLA 2013
LT  |  EN
Paieška:
Pagal autorių, pavadinimą, ISBN
Registracija:   
Vardas: Slaptažodis:   
(Ką gausite prisiregistravę?) Slaptažodžio priminimas
Leidiniai pagal klases
Aplankykite
KATALOGAI
Prisijunkite
Pratybos, vadovėliai, kita mokomoji literatūra
Rekomenduojame
National Geographic
LIETUVA - Kompiuterinė enciklopedija
Knygos internetu
Alma Littera
Knygų katalogas
Vadovėliai > Lietuvių mokykloms > Gimtoji kalba ir literatūra
spausdinti
Kęstutis Urba
KNYGŲ VALANDOS. Skaitiniai. Vadovėlis VII klasei. Trečioji knyga
160 p., dvispalv. iliustr., minkštas virš.
Formatas: 16,5x23,7x0,9 cm
Šviesa, 2008 m.
ISBN 9785430050061
Vid. kaina knygynuose 42.90 Lt
Anotacija:
 
Vadovėlis sudarytas tipologiniu principu. Siekiama, kad mokiniai išmoktų atpažinti kūrinio estetinę prigimtį, suvokti, pajusti vaizduojamojo pasaulio savitumą, siužeto poetiką ir pan. Norėta, kad vadovėlio tekstai (daugiausia tai kūrinių ištraukos) būtų artimi mokiniams, atitiktų amžiaus tarpsnio psichologiją, dvasinius poreikius, darytų etinį poveikį. Kuriant vadovėlio metodinį aparatą, nevengiama laisvesnio, emocinio bendravimo su „vartotoju“. Provokuojama jo minties gyvybė, subjektyvios emocijos — žodžiu, taip galbūt nuimama pedagoginė įtampa ir priešiškumas, mokomasis objektas priartėja prie mokinio asmenybės.
Atnaujinant vadovėlį, atsižvelgta į patyrusių mokytojų pastabas ir patarimus. Išlaikyta ankstesnioji struktūra, metodiniai principai, tačiau pakeista dalis tekstų. Pagrindinė keitimo motyvacija — pateikti tekstų, kurie būtų suprantami menkesnių gebėjimų mokiniams, palengvinti kai kurias užduotis, pagausinti elementarių teksto suvokimo užduočių.
Vadovėlį sudaro trys knygos, kiekvieną knygą — dvi dalys: „Praeitis — tartum gyva“ (istorinės literatūros samprata), „Kaip ten bus toliau?“ (nuotykių literatūra, detektyvai), „Viskas aiškiai pramanyta“ (pasaka ir fantastinė literatūra), „Skrenda du drambliai“ (komiškoji literatūra), „Išsipasakoti, širdį atverti“ (lyrinė bei psichologinė literatūra), „Pasakyta, kas pasakyta“ (pažintinė, publicistinė literatūra).
 
Turinys:
 
Išsipasakoti, širdį atverti
J. APUTIS. Nesmagu, kad liekat vienas
H. NAGYS. Medžiai vėjuose
B. VILIMAITĖ. Rojaus obuoliukai
J. DEGUTYTĖ. Mėlynas vakaro eilėraštis / Vandens lelija / Briedžiukas našlaitis / Nešu tau eilėraštį...
ŠATRIJOS RAGANA. Irkos tragedija
S. ZOBARSKAS. Paukščių žudikas
N. JANKUTĖ. Ketvirtoj eilutėj – diagnozė
A. LIOBYTĖ. Sunki mama
S. NĖRIS. Aguonėlė / Vėjas / Marių valsas / Rudenio arimuos / Kaip žydėjimas vyšnios
F. H. BERNET. Paslaptingas sodas
A. LINDGREN. Ronja plėšiko duktė
V. ŽELEZNIKOVAS. Baidyklė
Rašinys-kryžiažodis
Pasakyta, kas pasakyta
LIETUVOS METRAŠTIS. Bychovco kronika
O. ALKSNINYTĖ-GARBŠTIENĖ. Sibire... tremtinių žeme
M. KONTRIMAITĖ. Mano vaikystės tėvynė
G. MORKŪNAS. Vasara su Katšuniu
A. SABALIAUSKAS. Apie Kalkutą ir kalakutą / Mūsų pavardės
A. LIOBYTĖS laiškai
Kryžiažodis
Baigiamoji konferencija
 
Ištrauka:
 
IŠSIPASAKOTI, ŠIRDĮ ATVERTI
 
Yra tokių apsakymų, apysakų, kurias galima atpasakoti keliais sakiniais. Štai berniukas, grįždamas namo, pasiprašo pavėžėjamas, pasibaigus benzinui, eina su vairuotoju jo skolintis, išsiskiria. Visiškai neįdomu, tiesa? Neįdomu gal todėl, kad liko nepasakyta, jog lijo įkyrus lietus, berniukas ėjo iš sesutės laidotuvių, jis gyvena be mamos – visi tie dalykai, lyg nejučia apsakyme paminėti, sukėlė mums gailestį, graudoką nuotaiką, gerumo pojūtį.
O kaip atpasakoti, jog berniukas ir vairuotojas pajuto tarp juodviejų atsiradusį jaukų artumą? Čia panašiai kaip su eilėraščiu: jo irgi neįmanoma atpasakoti – reikia imti ir perskaityti. Ir pajusti...
Yra net romanų – storų knygų, kuriose aprašytas, sakysime, kurio nors veikėjo gyvenimo pusdienis. Kas ten rašoma? Ogi tai, ką veikėjas prisiminė, pagalvojo kurią nors akimirką, ką jautė. Štai dėl ko tokius kūrinius sunku atpasakoti.
Žinoma, knygose, apie kurias čia kalbame, įvykių gali būti daugiau arba mažiau, bet svarbiausia ne pats įvykis, o tai, ką žmogus (veikėjas, autorius) jautė prieš tą įvykį ar po jo, kiek tai jį nudžiugino ar nuliūdino. Vadinasi, tuose kūriniuose kalbančiajam (veikėjui, autoriui) svarbiausia išsipasakoti, pasakyti, kas guli ant širdies, vadinasi, čia labai svarbu jausmas. Tokius kūrinius vadiname lyriniais. (Lyra – senovės graikų styginis instrumentas, kurio muzika žadino jausmus, kūrė nuotaiką.) Kartais panašius kūrinius tikslingiau vadinti psichologiniais – juose smulkiai aprašomas žmogaus vidaus pasaulis: mintys, jausmai, svarstoma, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip, vaizduojama, kaip jis bendrauja su kitu žmogumi.
Lyrinę bei psichologinę prozą skaityti ne visada lengva. Negali ryte ryti puslapių, skubėti, kad mintimis pasivytum ir pažintum kokį nors raitelį be  galvos – kaip nuotykių literatūroje. Tenka susikaupti, kaip susikaupiame tyloje, kad ką nors išgirstume, pajusti nuotaiką, nepražiopsoti žodelio, pusės sakinio – jis gali būti labai svarbus. Galbūt ne sykį tokius kūrinius padėjote į šalį, nes neįdomu, nes... viską galima atpasakoti dviem trimis sakiniais...
Bet jeigu vis dažniau lyrinį ar psichologinį kūrinį perskaitote iki galo, jeigu pajuntate užuojautą, artimumą jo veikėjams, jeigu tokiuose kūriniuose atpažįstate ir savo jausmus, galite didžiuotis: esate jautrūs, talentingi skaitytojai!
 
Leidinio įvertinimas
Įvertinkite leidinį
Rekomenduokite draugui
Komentarai:
vardas:  el. paštas: 
Apačioje esantį kodą įrašykite į laukelį dešinėje
2003, Šviesa. All rights reserved. solution: gaumina Pastabas ir pasiūlymus siųskite webmaster@sviesa.lt