Apie Šviesą Naujausios knygos Anonsai Knygų katalogas Mokymo centras MOKYKLA 2013
LT  |  EN
Paieška:
Pagal autorių, pavadinimą, ISBN
Registracija:   
Vardas: Slaptažodis:   
(Ką gausite prisiregistravę?) Slaptažodžio priminimas
Leidiniai pagal klases
Aplankykite
KATALOGAI
Pratybos, vadovėliai, kita mokomoji literatūra
Rekomenduojame
National Geographic
LIETUVA - Kompiuterinė enciklopedija
Knygos internetu
Alma Littera
Knygų katalogas
Mokomoji literatūra > Lietuvių mokykloms > Geografija, demografijos pagrindai
spausdinti
Sudarė Gitana Kazimieraitienė
LEGENDOS PASAKOJA. Lietuvos geografiniai objektai
160 p., nespalv. iliustr., minkštas virš.
Formatas: 14,5x21,2x0,9 cm
Šviesa, 2008 m.
ISBN 5430047694
Vid. kaina knygynuose 11.00 Lt
Anotacija:
 
Dauguma padavimų ir legendų yra susiję su geografiniais objektais, jų pavadinimais. Šioje knygoje surinkti iš kartos į kartą perduodami pasakojimai apie garsius Lietuvos akmenis, ežerus ir upes, kalvas ir piliakalnius, miestus ir kaimus.
Leidinys ypač pravers geografijos mokytojams – padės paįvairinti pamokas, pažintines keliones – taip pat ekskursijų vadovams ir apskritai turėtų sudominti kiekvieną, kas mėgsta keliauti po Lietuvą.
 
Aprašymas:
 
Lietuvos geografiniai objektai — tai rieduliai, ežerai ir upės, kalvos ir piliakalniai, miestai ir kaimai. Dažnas iš jų turi savo legendą.
 
Sudėtos į vieną knygą, jos ypač pravers geografijos mokytojams: pagyvins pamoką, paįvairins mokinių pažintines išvykas.
 
Padavimai — mūsų protėvių žodinės kultūros palikimas — traukia daugelį: smagu juos prisiminti, kitam papasakoti keliaujant po Lietuvą. Iš jų kai ką nauja, netikėta sužinome ir apie savo gimtąsias apylinkes, gyvenamąją vietą.
 
Turinys:
 
Pratarmė
 
ALYTAUS APSKRITIS
Druskininkai
Daugai. Mergos akmuo
Pupasodis. Žilvios piliakalnis
Papėčių piliakalnis
Papėčiai. Laumės akmuo
Liškiava
Varėna
Merkinė
Liškiavos piliakalnis
Alytus
Makniūnai. Gailinto ežeras
Makniūnai. Lydekinio ežeras
Akmuo. Užkeikta merga
Švendubrė. Velnio akmuo
Raigardo slėnis
Leipalingis. Piliakalnis
Subartonys. Gilšės ežeras
Rimiečio ežeras
Rudaminos piliakalnis
Dusios ežeras
Punia
 
KAUNO APSKRITIS
Kaunas
Kaunas. Vytauto bažnyčia
Birštonas. Nemuno kilpos
Garliava
Rukla
Pilionių (Naujaupio) piliakalnis
Lyduvėnai
Bakainių piliakalnis
Naujasodžio piliakalnis
Ariogala ir Betygala
Kėdainiai
Zapyškis
Babtai. Piepalių piliakalnis
Šančių piliakalnis
Kačerginė. Pyplių piliakalnis
 
KLAIPĖDOS APSKRITIS
Klaipėda
Klaipėda. Tauralaukis. Velnio akmuo
Kapstato ežeras
Palanga
Palanga. Naglio kalnas
Palanga. Birutės kalnas
Mosėdis
Baltijos jūra. Gintaras
Kretinga
Negarbos piliakalnis
Senoji Įpiltis
Salantai
Salantai. Alko kalnas
Imbarės piliakalnis
Neringa
Ventė
Nemuno delta
Rusnė
Krokų Lanka
 
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS
Vištyčio ežeras
Piliūnų piliakalnis
Vištytis. Pavištyčio piliakalnis
Vištytis. Vištyčio akmuo
Amalvo ežeras
Gulbiniškiai
Piliakalniai
Gelgaudiškis
 
PANEVĖŽIO APSKRITIS
Upytė. Čičinsko kalnas
Pušalotas
Kupiškis. Aukštupėnų piliakalnis...
Akmenytė
Paiešmeniai. Dvaro parko ąžuolas
Naurašiliai. Mukolo ir Mukoliuko akmenys
Duokiškis
Karajimiškis. Karvės ola
Biržai. Biržų tvirtovės pilis
 
ŠIAULIŲ APSKRITIS
Tyruliai
Kražiai. Katežeris
Juodlės ežeras
Šiauliai. Rėkyvos ežeras
Kurtuvėnai
Pakruojis
Klovainiai
Žagarė. Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai
Šiauliai. Salduvės kalnas
Kuršėnai
Kurtuvėnai. Girnikų kalnas
Kryžių kalnas
Tytuvėnai. Švento Jurgio kalnas
Tytuvėnai. Bridvaišio ežeras
Baisogala
Baisogala. Valatkonių akmenys
Raginėnų piliakalnis
Daugyvenės upė
Skerdupis
Šiauliai. Talkšos ežeras
Paežeriai. Archeologinis akmuo
Paežeriai. Mitologinis akmuo
Jakštaičiukai. Velnio kurpės akmuo
Luokavos kalnas
Verbūnai. Luponių piliakalnis
 
TAURAGĖS APSKRITIS
Paršežeris
Tauragė. Jūros upė
Požerė
Prienai. Burgkalnio piliakalnis
Kaltinėnai. Akmenos upė ir Skuburlė
Vedrių piliakalnis
Pagramantis
Medvėgalis
Iš Medvėgalio istorijos
Gilandžių piliakalnis
Opstainio piliakalnis
Rambyno kalnas
Biržų lauko piliakalnis
Indijos piliakalnis
Bilionių piliakalnis
Bilionys. Burkalės ežeras
Veliuona
Seredžius
Eržvilkas
Jurbarkas
 
TELŠIŲ APSKRITIS
Viekšniai. Juodasis akmuo
Meižio ežeras
Lūksto ežeras
Šatrijos kalnas
Gandingos piliakalnis
Tirkšliai
Tirkšliai. Trobelės akmuo
Girgdžūtės piliakalnis
Platelių ežeras
Telšiai
Telšiai. Masčio ežeras
Telšiai. Džiugo kalnas
Beržoras
Pavandenė. Moteraičio piliakalnis
Žąsūgalos kalnas
Tverai ir Lopaičių piliakalnis
 
UTENOS APSKRITIS
Tauragnas
Anykščiai
Puntuko akmuo
Šeimatis. Moko akmuo
Taurapilio piliakalnis
Pašventupys. Puntuko brolis
Anykščiai. Marčiupys ir Marčiupio akmuo
Labanoro giria. Šventakmenis
Ignalina
Ginučių piliakalnis
Salakas. Kunigokalnis
Salakas
Indraja
Kukliai. Baisusis kalnelis
Zarasai. Zarasaičio ežeras
Laukeso ežeras
Švento ežeras
Meletinio ežeras
Čiauno ežeras
Suviekas. Kaušelio ežeras
Suviekas. Magazino kalnas
Suviekas. Žytkalnis
Knipiškės. Raganų kalnas
Golubiškių piliakalnis
Degučių piliakalnis
Maniuliškių piliakalnis
Velikuškių piliakalnis
Vajasiškis. Martynkalnis
Lapeliškės. Raganų sosto akmuo
Kiečių ežeras
Salinio ežeras
Sartai
Dusetos
Vosgėlių piliakalnis
 
VILNIAUS APSKRITIS
Dūkštos
Vilnius
Vilnius. Šventaragio slėnis
Vilnius. Plikasis kalnas
Kernavė
Kernius ir Lietuvos vardas
Vokės upė
Senieji Trakai
Vilnius. Verkiai
Vilnius. Trakų Vokė
Glitiškės
Karvys
Trakai
Aukštadvario piliakalnis
Aukštadvaris. Kartuvių kalnas ir Marčežeris
Aukštadvaris. Velnio duobė
Aukštadvaris. Strėvos įgriuva
Ukmergė
Ukmergė. Vilkmergės kalnas
Pabaiskas
Pabaiskas. Žirnajų ežeras
Labanoro giria. Ožkos akmuo
Vaikučių kaimas
Kančiogino ežeras
Lino šaltinis
Dieveniškės. Užkeiktos svodbos akmuo
Neris ir Nemunas
Neris–Vilija
Mitkiškės. Akmuo su žmogaus pėda
 
Ištrauka:
 
PRATARMĖ
Dažnas Lietuvos miestas, piliakalnis ar ežeras, net didesnis akmuo turi savo legendą. Tai mūsų protėvių žodinės kultūros palikimas, perduodamas iš kartos į kartą. Jūsų rankose legendų ir padavimų knyga apie Lietuvos geografinius objektus: riedulius, ežerus ir upes, kalvas ir piliakalnius, miestus ir kaimus.
Leidinio idėja kilo keliaujant su mokiniais po gimtąjį kraštą.Pastebėjau, kad įvairiose ekskursijose ir išvykose vaikams sunku klausytis gido pasakojimo, jei jis būna perkrautas faktais ir datomis, prikaišiotas nesuprantamų moksliškų žodžių. Bet užtenka pradėti pasakoti legendą... Stebuklinis pasakojimas visuomet užburia – jis verčia suklusti, nes čia svarbus kiekvienas žodis, įdomi menkiausia detalė, nukelianti klausytoją į nepažintą ir paslaptingą praeities pasaulį. Todėl šią knygą pirmiausia skirčiau mokytojams, pasiryžusiems vesti savo auklėtinius legendų takais.
Padavimo ar legendos skaitymas, pasakojimas per geografijos pamokas gali būti puikus mokinius aktyvinantis metodas. Pamokos pradžioje išgirsta legenda sužadins jaunimo susidomėjimą ir kūrybingumą, padės lengviau įsiminti objekto pavadinimą, kilmę, geografinę padėtį. Bet svarbiausia – kuo didesne įvairove ir paslaptimi mokytojas apgaubs vadovėlio pasaulį, tuo dažnesni svečiai jame bus mokiniai, tuo gyviau ir natūraliau vyks geografijos ir jauno žmogaus dialogas.
Knyga pravers ir būsimam pedagogui – studentui, ir ekskursijų vadovui, o ir kiekvienam, kas mėgsta keliauti mūsų krašto keliais ir takeliais.
Gitana Kazimieraitienė
 
 
PANEVĖŽIO APSKRITIS
 
UPYTĖ. ČIČINSKO KALNAS
Panevėžio rajono savivaldybė
Seniausia rajono savivaldybės vietovė – Upytė, istoriniuose šaltiniuose paminėta 1254 m., yra 6 km į pietus nuo Panevėžio miesto. Upytė buvo žemės centras, čia stovėjo pilis. Iš Upytės pilies teliko 5 m aukščio piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Jo praeitis susijusi su istorijoje išgarsėjusia Sicinskių gimine. Vienas šios giminės atstovas – Vladislovas Sicinskis (apie 1615–1672) pasinaudojęs veto teise 1652 m. išardė Varšuvos seimą ir pastūmėjo Lietuvą į pražūtį. Tasai bajoras buvo arogantiškos natūros, žiaurus su pavaldiniais. Istorijos apie žiaurų poną ilgainiui virto legendomis apie plevėsą Čičinską.
 
Jis buvęs tikras raganius. Išardęs seimą, grįžo į savo dvarą ir iškėlė velnišką orgiją Kalėdų išvakarėse, kai katalikams linksmintis nedera. Paskui su savo sėbrais padegė kaimą ir įsiveržęs bažnyčion nušovė kunigą. Grįžtant jam atgal į dvarą, staiga vidury žiemos sugriaudėjo perkūnas, ir Čičinsko dvaras prasmego skradžiai žemę. Perkūnas nutrenkė ir palaidūną poną. Legendos porina, kad labai ilgai žemė nenorėjusi priimti Čičinsko kūno – vis išmesdavo jį iš kapų, kol valdžia slapčia kažkur jį išgabenusi. Ten, „kur Čičinsko švietė rūmai“, liko „sklidina bala“. Šią legendą baladėje „Čičinskas“ mini poetas Maironis.
Legenda pasakoja, kad kartą pro tą kalną ėjo siuvėjas Dominykas. Jis sutiko senelį, kuris nuvedė kalno vidun. Ten degė daug žvakių ir buvo daug žmonių, kurie stebėjosi svečiu. Grįžtant atgal, tas senelis liepė siuvėjui aplink save sukti rožančių. Šis taip ir darė, nes jį puolė piktosios kalno dvasios. Bet kai žmogelis išėjo iš kalno, pamatė, kad visi jo rūbai nudraskyti – liko tik marškinių apykaklė ir kelnių juosmuo. Dominykas pasisiuvo naujus rūbus, bet rytą atsikėlęs rado ir juos sudraskytus. Dar rado knygą, o joje penkis rublius. Po septynerių metų įvyko toks pat atsitikimas, tik žmogus iš kalno nebeišėjo.
 
 
PUŠALOTAS
Pasvalio rajono savivaldybė
Tai miestelis pietinėje rajono savivaldybės dalyje, 13 km nuo savivaldybės centro. Pušalotas žinomas nuo 1639 m., kai čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. O jos atsiradimą lydi legenda.
 
Kartą rugius pjaunančią merginą užpuolė gyvatė ir apsivijo ranką. Išsigandusi mergina ėmė šauktis Švč. Mergelės Marijos, kuri pasirodžiusi pušies medyje ir išgelbėjusi pjovėją. Toje vietoje buvusi pastatyta koplyčia, o vėliau bažnyčia.
 
 
KUPIŠKIS. AUKŠTUPĖNŲ PILIAKALNIS
Kupiškio rajono savivaldybė
Aukštupėnų piliakalnis yra miestelio šiauriniame pakraštyje, prie Kupiškio tvenkinio. Nuo aukštos piliakalnio kalvos atsiveria išraiškinga Kupiškio ir jo apylinkių panorama.
 
Iš lūpų į lūpas perduodamas padavimas byloja, kad Aukštupėnų, arba Kupiškio, piliakalnį supylę bepypkiuodami du milžinai. Vienas jų gyveno Paketurių, o kitas – Aukštupėnų kaime. Juos skyrė Lėvens upė. Milžinai mėgdavo pypkiuodami pasikalbėti, o baigę pypkiuoti pelenus iškratydavę ten, kur jų pypkės susisiekdavo. Ilgainiui iš pypkių pelenų ir susidarė kalnas – Kupiškio piliakalnis – ankstyviausia miestelio užuomazga.
 
 
AKMENYTĖ
Kupiškio rajono savivaldybė
Akmenytė – nedidelis kaimelis rajono savivaldybės centre, 2 km į vakarus nuo Kupiškio.
 
Legenda pasakoja, kad labai labai seniai palei Lėvens upę velnias nešė didelį maišą akmenų. Maiše tarp mažų akmenų buvo ir didelis akmuo. Šis nusmuko į maišo dugną ir jį pratrynė. Maišas praplyšo, o tas didžiulis akmuo iškrito Smilgių kaimo ganyklose. Tada per tą skylę ir mažesnieji akmenys pabiro. Pribyrėjo tų akmenų pilnas laukas. Nuo tada tie akmenys atsirado Lėvens pakrantėje ir yra iki šiol. O tą vietą imta vadinti Akmenyte.
 
 
PAJIEŠMENIAI. DVARO PARKO ĄŽUOLAS
Pasvalio rajono savivaldybė
Tai kaimas, įsikūręs Krinčino seniūnijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo rajono savivaldybės centro, prie Jiešmens upelio. Kadaise čia plytėjo barono Viliaus fon Ropo dvaro žemės. Vietinės reikšmės paminklas – Pajiešminių dvaras ir jį juosiantis parkas. Drūčiausias parko medis – senelis ąžuolas, kurio skersmuo siekia 1,5 m.
 
Legenda pasakoja, kad Pajiešminių dvarą valdęs bjaurus ponas liepdavęs baudžiauninkams lipti į šį ąžuolą ir kukuoti. O kukuojančius nušaudavęs.
Vienas baudžiauninkas sumanė ponu atsikratyti: išsipjovė ąžuolinę kuoką ir stipriai sudavė ja per medį, kad ponas išgirstų. Išgirdęs triukšmą savo valdose, ponas šoko ant žirgo ir atjojo pasižiūrėti, kas čia vyksta. Pamatęs prie ąžuolo stovintį baudžiauninką, bandė jį užpjudyti šunimis, tačiau šis vikriai nuo jų išsisuko ir spėjo netgi ponui per sprandą suduoti savo pasigaminta kuoka. Žiaurusis ponulis netrukus ir miręs. Tačiau kaimo žmonės dar ilgai po šiuo ąžuolu matydavę nekenčiamą poną ir girdėdavę jo dejones.
 
 
NAURAŠILIAI. MUKOLO IR MUKOLIUKO AKMENYS
Panevėžio rajono savivaldybė
Miestelis yra rajono savivaldybės šiaurės rytų dalyje, 38 km nuo Panevėžio. Prie Naurašilių kapinaičių rymo mitologiniai akmenys „Mukolai“: tėvas ir sūnus.
 
Pasak padavimo, tai akmenimis paversta valstiečio šeima. Mukolas, nusižengdamas Dievo įsakymui, šventą dieną dirbo. Užtai jo šeima ir buvo paversta akmenimis. Kitus „šeimos narius“ dar XIX a. suskaldę kumečiai. Iš suskaldytų akmenų bėgęs kraujas, todėl dvarininkas dar likusius akmenis skaldyti uždraudęs. Žmonės tikėdavo akmenų stebuklinga galia. Dar XX a. pirmojoje pusėje buvo patariama nemokančiam matematikos mokiniui einant aplink Mukolą triskart sukalbėti „Sveika Marija“.
 
 
DUOKIŠKIS
Rokiškio rajono savivaldybė
Miestelis išsidėstęs rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 20 km į pietus nuo Rokiškio, netoli Uosinio ir Bedugnio ežerėlių. Duokiškis minimas nuo 1637 m.
 
Legenda pasakoja, jog baudžiavos laikais čia gyvenęs žiaurus ponas, kuris kartą pamatė baudžiauninką, nešantį jo laukuose nušautą kiškį. Užsirūstino ponas ir liepė baudžiauninką nuplakti. Per egzekuciją prie bausmės lovio ponas vis kartojo: „Duok kiškį“... Nuo to ir kilo miestelio pavadinimas.
 
 
KARAJIMIŠKIS. KARVĖS OLA
Biržų rajono savivaldybė
Tai nedidelis kaimelis rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, 3 km nuo Biržų. Garsėja Karajimiškis savo požemiu, kuriame dedasi keisti dalykai ir dėl to įgriūva žemė. Tai pats karstinių reiškinių epicentras Lietuvoje. Čia yra saugoma geologinė žemės sandara. Kaimo laukuose žiojėja didžiausia mūsų šalyje karstinė įgriuva – Karvės ola, kurios atsiradimą lydi tokia legenda.
 
Kartą dvare tarnavusi moteris susiruošė melžti savo ponulio karvės. Atėjo moteriškė prie karvutės, bet staiga išgirdo verkiant dvare paliktą savo kūdikį. Viską metusi moteris bėgte leidosi pas savo vaikelį. Nuraminusi kūdikį, ji grįžo į laukus, tačiau vietoj karvės rado tik atsivėrusią žemėje didžiulę duobę, ant kurios krašto kabaliojo nutrūkęs lenciūgėlis. Išsigandusi moteris pažvelgė duobės apačion ir pamatė dugne žiojėjančią angą, pro kurią, giliai iš požemio, sklido nelaimingos karvutės mūkimas. Taip ir pavadino žmonės šią smegduobę gyvulio vardu – Karvės ola.
 
 
BIRŽAI. BIRŽŲ TVIRTOVĖS PILIS
Biržų rajono savivaldybė
Biržai – rajono savivaldybės centras šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, Apaščios ir Agluonos upių santakoje. Vandenų gausumu ir istoriniais paminklais Biržai gali varžytis su Trakais, todėl vadinami Šiaurės Lietuvos perlu. Miesto istorija susijusi su didikų Radvilų gimine, kuri čia šeimininkavo nuo XV a. vidurio iki 1811 m. Kristupas Mikalojus Radvila Perkūnas pradėjo statyti Biržų pilį, kurios statybą lydi tokia legenda.
 
Sakoma, kad statant Biržų pilį, ši po kurio laiko nuolat sugriūdavo. Ką bedarytų statytojai, dienos darbas per naktį vis virsdavo akmenų krūva. Vienas žynys išpranašavo, kad pilį pavyks pastatyti tik tuomet, kai į jos sienas bus įmūrytas laimingiausias žmogus. Imta ieškoti tokio žmogaus. Viename kaime buvo rasti du be galo laimingi, įsimylėję jaunuoliai – juos ir nuspręsta įmūryti pilies sienon. Ir tikrai, po to pilies statyba vyko sklandžiai ir labai greitai. Storiausios pilies sienos atlaikė kovas su Švedija. Stovi Radvilų pilis ir dabar, stovės dar ilgai, nes ją nuo griūties saugo laimingųjų jaunuolių meilė.
 
Leidinio įvertinimas
Įvertinkite leidinį
Rekomenduokite draugui
Komentarai:
vardas:  el. paštas: 
Apačioje esantį kodą įrašykite į laukelį dešinėje
2003, Šviesa. All rights reserved. solution: gaumina Pastabas ir pasiūlymus siųskite webmaster@sviesa.lt