III.8 Vadovėlių parinkimo kriterijai
Atsakydami į klausimą, kas turėtų parinkti vadovėlius, iš kurių mokysis vaikai, apklausos dalyviai dažniausiai nurodė, kad vadovėlių parinkimu turėtų rūpintis švietimo srities specialistai:
- dalyko mokytojai (28,3 proc.);
- LR Švietimo ir mokslo ministeriją (27,7 proc.)
- mokyklos mokytojai ir tėvai kartu(14,3 proc.)
Po lygiai (atitinkami po 10,2 proc.) apklausos dalyvių mano, kad vadovėlius mokiniams turėtų parinkti Lietuvos ekspertų komisija arba mokyklos mokytojų taryba. 4,1 proc. respondentų nuomone, vadovėlių parinkimu turėtų užsiimti tarptautinė ekspertų komisija, 1,1 proc. apklaustųjų mano, kad tai turėtų daryti mokyklos vadovai. 3,3 proc. apklausos dalyvių nesvarbu, kas turėtų parinkti vadovėlius (žr. 1.24 diagramą).
1.24 diagrama. Vadovėlių, iš kurių mokysis vaikai, parinkimas
„Jūsų nuomone, kas turėtų parinkti vadovėlius, iš kurių mokysis vaikai?“
(proc., N=364)
Apklausos dalyvių buvo paprašyta apibrėžti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi jie patys nuspręstų iš kokių vadovėlių mokytis.
Jei tėvai patys spręstų, kokius vadovėlius rinktis, dažniausiai jie atsižvelgtų į :
- mokymo metodus, propaguojamus vadovėlio;
- vadovėlio naujumą, šiuolaikiškumą;
- į tai, kad vadovėlis būtų parašytas lietuvių autorių.
Kiek mažiau (29,1 proc.) apklausos dalyvių pasirinktų žinomo ir pripažinto autoriaus vadovėlį, maždaug penktadalis (20,1 proc.) apklaustųjų vadovėlius rinktųsi, atsižvelgdami į jų kainą. Turimos informacijos apie vadovėlį kiekį bei formą, kaip vadovėlio pasirinkimo kriterijų, išskyrė 16,8 proc. apklausos dalyvių, 15,4 proc. respondentų rinktųsi daug metų naudojamą vadovėlį. 7,4 proc. apklaustųjų vadovėlį rinktųsi pagal svorį, 6 proc. – pagal pripažintą leidyklą. Leidinio poligrafinę kokybę bei užsienio autorių kaip vadovėlio pasirinkimo kriterijus nurodė atitinkami 4,9 proc. ir 2,2 proc. apklaustųjų. 1,1 proc. apklausoje dalyvavusiųjų vadovėlį rinktųsi remdamiesi mokytojų rekomendacijomis (žr. 1.25 diagramą).
1.25 diagrama. Vadovėlio pasirinkimo kriterijai
„Jeigu Jums patiems reikėtų nuspręsti, iš kokių vadovėlių mokytis, pagal kokius kriterijus pasirinktumėte vadovėlį?“
(proc., N=364)
Apklausos duomenimis, jei tėvai galėtų pasirinkti mokymo tikslus mokykloje, daugiausia tėvų pirmenybę teiktų žinioms bei įgūdžiams jų taikymui praktikoje įgyti:
- žinioms- išmokti ir žinoti kuo daugiau (36,3 proc.
- įgūdžiams, įgytas žinias pritaikyti praktikoje (30,8 proc.)
Gebėjimas suvokti ir analizuoti pasaulį yra svarbus mokymo mokykloje tikslas 15,7 proc. respondentų. Maždaug kas dešimtas apklaustasis (9,6 proc.) pirmenybę mokymo procese mokykloje teiktų atminčiai, dėmesiui, mąstymui lavinti, 4,1 proc. – individualių nuostatų, vertybių, požiūrio į pasaulį formavimui, 3 proc. – pažintiniams procesams. 0,3 proc. respondentų siektų visų mokymosi tikslų suderinimo (žr. 1.26 diagramą).
1.26 diagrama. Mokymo tikslų mokykloje vertinimas
„Jeigu galėtumėte pasirinkti mokymo tikslus mokykloje, pirmenybę teiktumėte:“
(proc., N=364)
Apklausos dalyvių nuomone, labiausiai šiuolaikiniai vadovėliai turėtų diegti, ugdyti šias vertybes:
- pareigingumą (51,9 proc.);
- pagarbą (38,2 proc.);
- humaniškumą (34,3 proc.).
28,6 proc. apklaustųjų mano, kad vadovėliai turėtų ugdyti toleranciją, 26,6 proc. respondentų teigė, kad vadovėliai turėtų skatinti bendradarbiavimą. Maždaug ketvirtadalis (25,8 proc.) respondentų teigė, kad viena svarbiausių vertybių, kurias turėtų ugdyti šiuolaikiniai vadovėliai, tai – kritinis mąstymas. Atvirumą pasaulio tautoms ir kultūroms, kaip vertybę, kuri turėtų būti įdiegiama vadovėlio pagalba, nurodė 23,1 proc., tautiškumą – 21,7 proc. apklaustųjų. Europietiškumą ir paklusnumą, kaip prioritetines vertybes, kurias turėtų ugdyti vadovėliai, išskyrė atitinkamai 13,7 proc. bei 8 proc. apklaustųjų. Po lygiai (po 0,3 proc.) respondentų išskyrė kūrybiškumą bei kultūringumą (žr. 1.27 diagramą).
1.27 diagrama. Vertybės, kurias turėtų ugdyti šiuolaikiniai vadovėliai
„Kokias vertybes, Jūsų manymu, turėtų ugdyti šiuolaikiniai vadovėliai? Nurodykite 2 – 3 atsakymus“
(proc., N=364)
Vertindami dabartinių vadovėlių autorius, 34,9 proc. apklausos dalyvių apibūdino juos, kaip autorius, rašančius vadovėlius moksleiviams,atsižvelgiančius į jų poreikius. Beveik ketvirtadalio (24,5 proc.) respondentų požiūriu, autoriai rašo vadovėlius mokytojams, 19 proc. atsakė, kad autoriai rašo vadovėlius „sau“. 16,2 proc. apklaustų tėvų ir senelių vadovėlių autorius apibūdino kaip pažangiai mąstančius, 2,7 proc. – kaip autorius, rašančius įvairiomis temomis, 0,8 proc. – kaip „atsilikusius laike“, nemodernius autorius. 0,5 apklaustųjų mano, kad vadovėlių autoriai rašo per daug teoriškai (žr. 1.28 diagramą).
1.28 diagrama. Dabartinių vadovėlių autorių vertinimas
„Jūsų nuomone, dabartiniai vadovėlių autoriai yra:“
(proc., N=364)
Dažniausiai tėvai minėjo norintys, kad rašantys vadovėlius atsižvelgtų į tai, kad vadovėlio skaitytojas ir naudotojas yra moksleivis ir todėl medžiaga turėtų būti pateikiama aiškiai, suprantamai ir įdomiai.
5,2 proc. respondentų pageidavo, kad norintieji parašyti vadovėlį bendradarbiautų su mokytojais ir mokiniais. 3,3 proc. apklaustų tėvų norintiems parašyti vadovėlį patarė teoriją sieti su praktika, po 1,6 proc. respondentų norintiems parašyti vadovėlį siūlo vadovautis įvairiais šaltiniais bei pritaikyti pedagogikos metodikos pasiekimus. 15,7 proc. apklausos dalyviai savo pageidavimų vadovėlių autoriams nepateikė (žr. 1.29 diagramą).
1.29 diagrama. Patarimai, kiekvienam, norinčiam parašyti vadovėlį
„Kokį patarimą duotumėte kiekvienam, norinčiam parašyti vadovėlį?“
(proc., N=364)
