III.4 Naudojimasis kompiuteriu namuose ir elektroninių mokymosi priemonių pirkimas
Apklausos duomenimis, kompiuterį namuose turi daugiau nei pusė (58,5 proc.) respondentų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų. 41,5 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų kompiuterio namuose neturi.
49,4 proc. respondentų namuose turimą kompiuterį naudoja mokymosi tikslais – 45,6 proc. kompiuterį naudoja mokymosi bei kitiems tikslams ir 3,8 proc. kompiuterį naudoja tik mokymosi tikslams.
Kompiuterį namuose turi, tačiau mokymosi tikslams nenaudoja 8,2 proc. apklausos dalyvių. 0,8 proc. apklaustųjų teigė, kad namuose kompiuteriu jų vaikas (-ai) nesinaudoja. (žr. 1.10.1 diagramą).
1.10.1 diagrama. Kompiuterio paskirtis namuose
„Ar turite namie kompiuterį, kurį Jūsų vaikas (-ai) naudotų mokymosi tikslams?“ (proc., N=364)
Dažniau kompiuterį namuose nurodė turintys tie respondentai, kurie augina vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus.
Didesnė dalis (65,6 proc.) apklausoje dalyvavusių vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų turi namuose kompiuterį. Tuo tarpu, tarp auginančių tik pradinio mokyklinio amžiaus vaikus tėvų, kompiuterį namuose turi 44,2 proc. respondentų. Daugiau nei pusė (60 proc.) 6-10 m. amžiaus vaikų tėvų teigė, kad kompiuterį namuose turi ir vaikai juo naudojasi tik/ir mokymosi bei kitiems tikslams, tuo tarpu, taip teigiančių 6-10 m. amžiaus vaikų tėvų buvo gerokai mažiau – 30,3 proc. (žr. 1.10.2 diagramą).
1.10.2 diagrama. Kompiuterio paskirtis namuose
„Ar turite namie kompiuterį, kurį Jūsų vaikas (-ai) naudotų mokymosi tikslams?“ (proc. palyginimas skirtingo amžiaus vaikus turinčių tėvų grupėse)
Iš visų respondentų, nurodžiusių, kad namuose turi kompiuterį ir vaikas juo naudojasi, 44,3 proc. teigė, kad kompiuteris yra prijungtas prie Interneto ir vaikas juo naudojasi. Skaičiuojant nuo visų apklausos dalyvių, galimybę namuose naudotis Internetu turi kas ketvirtas (25,5 proc.) mokyklinio amžiaus vaikas.
1 proc. nurodė, kad kompiuteris yra prijungtas prie Interneto, bet vaikas juo nesinaudoja. Daugiau nei pusės (54,8 proc.) kompiuteriai nėra prijungti prie Interneto (žr. 1.11.1 diagramą).
1.11.1 diagrama. Interneto ryšys namuose
„Ar kompiuteris, kuriuo naudojasi Jūsų vaikas (-ai), yra prijungtas prie Interneto?“
(proc. nuo nurodžiusiųjų, kad namuose turi kompiuterį, N=210)
Internetu namuose turi galimybę naudotis daugiau vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai. 46,9 proc. tėvų, kurie augina tik vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus, nurodė, kad jų vaikai namuose turi galimybę naudotis Internetu. Pradinukų tėvai mažiau yra linkę leisti naudotis Internetu namuose savo vaikams – 37,1 proc. pradinio mokyklinio amžiaus vaikų tėvų nurodė, kad jų vaikai namuose naudojasi Internetu ir 5,7 nurodė, kad internetinis ryšys namuose yra, tačiau jų vaikas nesinaudoja Internetu. (žr. 1.11.2 diagramą).
1.11.2 diagrama. Interneto ryšys namuose
„Ar kompiuteris, kuriuo naudojasi Jūsų vaikas (-ai), yra prijungtas prie Interneto?“
(proc. palyginimas skirtingo amžiaus vaikus turinčių tėvų, kurie nurodė, kad namuose turi kompiuterį ir vaikas (-ai) juo naudojasi, grupėse)
Apklausos metu, respondentų, nurodžiusių, kad namuose turi kompiuterį ir juo naudojasi vaikas (-ai), buvo pasiteirauta, ar jie pirktų savo vaikams elektronines (tinkamas kompiuteriui) mokymosi priemones. Šiek tiek daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų nurodė, kad tokias priemones pirktų. Elektronines mokymosi priemones savo vaikams būtų linkę pirkti (atsakymas „greičiau taip“) 38,6 proc. savo namuose kompiuterį turinčių ir leidžiančių juo naudotis vaikui (-ams) respondentų. Skaičiuojant nuo visų dalyvavusiųjų apklausoje, elektronines mokymuisi skirtas priemones būtų linkę pirkti (atsakymai „taip“ ir „greičiau taip“) daugiau nei pusė 51,7 proc. respondentų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų. Kas dešimtas (10,4 proc.) turintis namuose kompiuterį nurodė, kad tokių priemonių nepirktų (5,2 proc.) arba greičiausiai nepirktų (5,2 proc.) (žr. 1.12.1 diagramą).
1.12.1 diagrama. Elektroninių mokymosi priemonių paklausa
„Ar pirktumėte savo vaikams elektronines (tinkamas kompiuteriui) mokymosi priemones – užduotis, testus, žodynus, enciklopedijas, modeliavimo programas ir kt.?“
(proc., N=210)
Savo mokyklinio amžiaus vaikams vadovėlius perkančių bei vadovėlių neperkančių tėvų nuomonės, vertinant elektroninių mokymuisi skirtų priemonių reikalingumą, reikšmingai neišsiskyrė. 91 proc. tėvų perkančių savo vaikams vadovėlius, pirktų ir elektronines (tinkamas kompiuteriui) mokymosi priemones – užduotis, testus, žodynus, enciklopedijas, modeliavimo programas ir kt. Taip elgtųsi ir 88 proc. tėvų, kurie savo vaikams vadovėlių neperka (žr. 1.12.2 diagramą).
1.12.2 diagrama. Elektroninių mokymosi priemonių paklausa
(proc. palyginimas perkančiųjų ir neperkančiųjų savo vaikui (-ams) vadovėlius grupėse)
Apklausos duomenimis, elektronines priemones, skirtas vaikų mokymuisi, dažniau įsigytų tėvai, kurie nurodė, kad, jei ir turėtų lėšų, nepirktų vaikui visų vadovėlių. 93 proc. tėvų, teigusių, kad, jei turėtų lėšų, nepirktų savo vaikui visų vadovėlių, nurodė, kad pirktų elektronines mokymuisi skirtas priemones. Tuo tarpu, elektronines mokymosi priemones pirktų kiek mažiau (85 proc.) tėvų, teigusių, kad, jei turėtų lėšų, savo vaikams pirktų visus vadovėlius (žr. 1.12.3 diagramą).
1.12.3 diagrama. Elektroninių mokymosi priemonių paklausa
(proc. palyginimas respondentų, kurie, jei turėtų lėšų, pirktų ar nepirktų savo vaikui (-ams) visus vadovėlius, grupėse)
Elektronines mokymosi priemones kiek dažniau pirktų rajonų centruose gyvenantys mokyklinio amžiaus vaikų tėvai (95 proc.). Kaimo vietovėse bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantys tėvai elektronines mokymuisi skirtas priemones pirktų rečiau (atitinkamai 87 proc. ir 88 proc.) (žr. 1.12.4 diagramą).
1.12.4 diagrama. Elektroninių mokymosi priemonių paklausa
(proc. palyginimas skirtingo dydžio vietovėse gyvenančių tėvų grupėse)
