Šviesa

I. 5 Vadovėlių naudojimas pedagoginėje veikloje

Paruošti pamokos struktūrai, planui vadovėlio visiškai pakanka arba pakanka 60 proc. apklaustų mokytojų. Vadovėlio kaip papildomų skaitinių visiškai pakanka arba pakanka 43 proc. apklausos dalyvių. Vadovėlio namų darbams užduoti visiškai pakanka arba pakanka 69 proc. apklaustų respondentų. Vadovėlio turinio ir medžiagos pamokos pagrindui sudaryti visiškai pakanka arba pakanka 61 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų. Tačiau ne visi mokytojai vadovėlius naudoja konkrečioms pedagoginėms veikloms – 9 proc. mokytojų visai nenaudoja vadovėlio kai papildomų skaitinių, 7 proc.- neužduoda namų darbų užduočių iš vadovėlių, pavieniai mokytojai nurodė, kad vadovėlis nesudaro jų pamokos pagrindo (žr. 1.11.1 diagramą).

1.11.1 diagrama. Vadovėlio naudojimas pedagoginėje veikloje

„Ar visiškai pakanka, pakanka, nepakanka, visiškai nepakanka vadovėlio šioms konkrečioms pedagoginėms veikloms?“ (proc., N=1630)

Skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų nuomonės išsiskyrė vertinant vadovėlio panaudojimą, užduodant namų darbus. Didesnį darbo stažą turintys mokytojai dažniau nei trumpesnį laiką pedagogo darbą dirbantys mokytojai nurodė, kad vadovėlį naudoja namų darbams užduoti (žr. 1.11.2 diagramą).

1.11.2 diagrama. Vadovėlio naudojimas, užduodant užduotis atlikti namuose

„Ar visiškai pakanka, pakanka, nepakanka, visiškai nepakanka vadovėlio šioms konkrečioms pedagoginėms veikloms?“ Atsakymai „Visiškai pakanka“/ „pakanka“ (proc. palyginimas skirtingą darbo stažą mokykloje turinčių mokytojų grupių)

Prie aukščiau nurodytų pagrindinių vadovėlių papildomus/ alternatyvius vadovėlius dažniausiai naudoja etikos (78,6 proc.), pilietinės visuomenės pagrindų (78,6 proc.), technologijų (76,3 proc.), politologijos (75,7 proc.) bei istorijos mokytojai (73,2 proc.). Mažiausiai alternatyvius vadovėlius šalia pagrindinių naudojančiųjų yra tarp lietuvių kalbos, teisės pagrindų bei pradinių klasių mokytojų (žr. 1.12.1 diagramą)

.1.12.1 diagrama. Alternatyvių vadovėlių naudojimas

„Ar naudojate prie aukščiau nurodyto pagrindinio vadovėlio papildomus/ alternatyvius vadovėlius?“ (proc. palyginimas skirtingus dalykus dėstančių mokytojų grupėse)

Apklausoje dalyvavę didesnį darbo stažą turintys pedagogai dažniau nurodė, kad prie pagrindinio vadovėlio naudojasi papildomu/ alternatyviu vadovėliu. 52,5 proc. mokytojų, kurių darbo stažas siekia 5 metus, nurodė, kad naudojasi alternatyviu vadovėliu, tuo tarpu, besinaudojančių papildomu vadovėliu tarp mokytojų, kurių darbo stažas yra 26 ir daugiau metų, buvo 60,7 proc. (žr. 1.12.3 diagramą).

1.12.3 diagrama. Alternatyvių vadovėlių naudojimas

„Ar naudojate prie aukščiau nurodyto pagrindinio vadovėlio papildomus/ alternatyvius vadovėlius?“ (proc. palyginimas skirtingą darbo stažą mokykloje turinčių mokytojų grupių)

Apklausos duomenimis, mokytojai, kurie naudojasi papildomais/ alternatyviais vadovėliais, vidutiniškai naudoja 3 papildomus/alternatyvius vadovėlius.

Daugiausiai (vidutiniškai 4 papildomus/alternatyvius vadovėlius) mokydami savo dalyką, naudoja informatikos ir informacinių technologijų mokytojai. Mažiausiai (po 2) alternatyvius vadovėlius, dėstydami savo dalyką, naudoja pradinių klasių, geografijos bei chemijos mokytojai (žr. 1.13 diagramą).

1.13 diagrama. Naudojamų papildomų/ alternatyvių vadovėlių skaičius

„Kiek papildomų/ alternatyvių vadovėlių naudojate mokydami savo dalyką?“ (vidurkiai,. palyginimas skirtingus dalykus dėstančių mokytojų grupėse)

Pradinių klasių mokytojai nurodė pagrindines priežastis, kodėl naudojasi būtent šiais alternatyviais vadovėliais:

Daugiau papildomų uždavinių, užduočių	23,5 proc.
Įdomi, gera papildoma informacija	20,3 proc.
Gerai, aiškiai pateiktos užduotys	13,1 proc.
Tinka diferencijuotam mokymui (stipresniems mokiniams)	11,8 proc.

Pedagogai, dėstantys lietuvių kalbą, nurodė pagrindines priežastis, lėmusias būtent aukščiau paminėtų vadovėlių pasirinkimą:

Įdomi, gera papildoma informacija	32,0 proc.
Informatyvūs	20,7 proc.
Daugiau papildomų uždavinių, užduočių	14,7 proc.

Galima išskirti pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaudamiesi istorijos mokytojai pasirenka kitus vadovėlius kaip alternatyvą pagrindiniam vadovėliui:

Įdomi, gera papildoma informacija	29,6 proc.
Gera vaizdinė medžiaga	28,7 proc.
Informatyvūs	26,1 proc.

Kaip pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaudamiesi matematikos mokytojai renkasi papildomus vadovėlius, galima paminėti šiuos:

Daugiau papildomų uždavinių, užduočių	42,0
Tinka diferencijuotam mokymui (stipresniems mokiniams)	13,0
Aiškūs	11,7
Gerai įtvirtina įgūdžius	10,5

Informatikos bei informacinių technologijų mokytojai alternatyvius vadovėlius pasirinko dėl šių pagrindinių priežasčių:

Daugiau papildomų uždavinių, užduočių	28,6 proc.
Informatyvūs	20,4 proc.
Aiškūs	20,4 proc.

Geografijos mokytojai, teigę, kad, dėstydami savo dalyką, naudoja papildomus vadovėlius, nurodė veiksnius, lėmusius būtent šių vadovėlių pasirinkimą:

Informatyvūs	25,5 proc.
Įdomi, gera papildoma informacija	23,6 proc.
Standartiniuose vadovėliuose nepakanka informacijos, užduočių	12,7 proc.

Apklausoje dalyvavusių alternatyvius vadovėlius naudojančių biologijos mokytojų nuomone, jie alternatyvius vadovėlius pasirinko, nes:

Juose įdomi, gera papildoma informacija	21,3 proc.
Jie informatyvūs	18,0 proc.
Juose gera vaizdinė medžiaga	14,8 proc.

Šiuos vadovėlius, apklausoje dalyvavusių fizikos mokytojų teigimu, jie renkasi dėl šių priežasčių:

Įdomi, gera papildoma informacija	19,0 proc.
Aiškūs	17,2 proc.
Daugiau papildomų uždavinių, užduočių	13,8 proc.

Galima išskirti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi chemijos mokytojai pasirinko alternatyvius vadovėlius:

Informatyvūs	25,5 proc.
Daugiau papildomų uždavinių, užduočių	18,2 proc.
Įdomi, gera papildoma informacija	16,4 proc.

Galima išskirti veiksnius, kuriais vadovaudamiesi technologijų mokytojai pasirinko alternatyvius vadovėlius:

Įdomi, gera papildoma informacija	22,4 proc.
Informatyvūs	19,0 proc.
Prieinami	17,2 proc.

Kaip alternatyvą pagrindiniams mokymo procese naudojamiems vadovėliams, etikos mokytojai pasirinko dėl šių priežasčių:

Informatyvūs	30,3 proc.
Įdomi, gera papildoma informacija	21,2 proc.
Daugiau papildomų užduočių	15,2 proc.
Gilina moksleivių įgūdžius, skatina žingeidumą	15,2 proc.

Jeigu mokinio krepšelyje vadovėliams būtų skirta žymiai daugiau lėšų ir būtų galima užsakyti visus norimus vadovėlius, esančius galiojančių vadovėlių sąraše, savo dalyko alternatyvas rinktųsi 22 proc. apklaustų mokytojų, o alternatyvų visai nesirinktų 19,6 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų. Daugiausiai (59,9 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad pirktų kitų dalykui reikalingų knygų (ne vadovėlių) ar mokomosios medžiagos (žr. 1.14 diagramą).

1.14 diagrama. Papildomų/alternatyvių vadovėlių pasirinkimas

Iš visų mokytojų, teigusių, kad rinktųsi savo dalyko alternatyvas, daugiausiai pedagogų nurodė, kad rinktųsi:

Uždavinynus (9,2 proc.);
Įvairius vadovėlius (5,9 proc.);
Video medžiagą (IT) (2,8 proc.) (žr. 1.12 lentelę)

1.12 lentelė. Papildomų/ alternatyvių vadovėlių pasirinkimas

„Jeigu mokinio krepšelyje vadovėliams būtų skirta žymiai daugiau lėšų ir galėtumėte užsakyti visus norimus vadovėlius, esančius galiojančių vadovėlių sąraše, kuriuos papildomus/ alternatyvius vadovėlius rinktumėtės, ir kodėl? Pasirinkčiau tokias savo dalyko alternatyvas:“ (proc. nuo nurodžiusiųjų, kad pasirinktų savo dalyko alternatyvas, N=358)

Nr.	Alternatyva	Procentai
1.	Uždavinynus	9,2
2.	Įvairius vadovėlius	5,9
3.	Video medžiagą (IT)	2,8
4.	Naujausius vadovėlius	2,2
5.	Papildomą medžiagą	1,7
6.	Mokytojo knygą	1,4
7.	Lietuviškas knygas	1,4
8.	Išplėstinio kurso vadovėlius	1,1
9.	Standartizuotus vadovėlius (pagal programą)	1,1
10.	Užsienio literatūrą	1,1
11.	Rinkčiausi alternatyvas, tačiau jų nėra	7,3
	Nenurodė	12,0

Tarp visų pedagogų, nurodžiusių, kad pirktų savo dėstomam dalykui reikalingų knygų (ne vadovėlių) bei kitos mokomosios medžiagos, dažniausiai buvo minima ši mokomoji medžiaga:

Užduotys, uždavinynai, testai (40,1 proc.);
Plakatai (muliažai) ir kitos vaizdinės medžiagos (10,1 proc.);
Žinynai (8,5 proc.) (žr. 1.13 lentelę).

1.13 lentelė. Papildomų/ alternatyvių vadovėlių pasirinkimas

„Jeigu mokinio krepšelyje vadovėliams būtų skirta žymiai daugiau lėšų ir galėtumėte užsakyti visus norimus vadovėlius, esančius galiojančių vadovėlių sąraše, kuriuos papildomus/ alternatyvius vadovėlius rinktumėtės, ir kodėl?“ Pirkčiau kitų dalykui reikalingų knygų (ne vadovėlių) ar mokomosios medžiagos → Kokios?“ (proc. nuo nurodžiusiųjų, kad pirktų kitų dalykui reikalingų knygų ar mokomosios medžiagos, N=976)

Nr.	Alternatyva	Procentai
1.	Užduotys, uždavinynai, testai	40,1
2.	Plakatai (muliažai) ir kitos vaizdinės medžiagos	10,1
3.	Žinynai	8,5
4.	Kompiuterinės programos (CD)	8,4
5.	Atlasai, žemėlapiai	7,6
6.	Dalykinės (metodinės, mokomosios knygos)	7,0
7.	Enciklopedijos	6,6
8.	Žodynai	4,5
9.	Video medžiaga	4,4
10.	Grožinė literatūra	4,1
11.	Knygos, skaitiniai, tekstai	3,3
12.	Papildoma literatūra	3,0
13.	Dalomoji medžiaga	2,3
14.	Periodiniai leidiniai	1,6
15.	Diktantų, atpasakojimų, tekstų knygos	1,5
16.	Mokytojo knyga	1,4
17.	Kontroliniai ir savarankiški darbai	1,4
18.	Pagalbinės medžiagos	1,3
19.	Dokumentų rinkiniai	1,2
	Nenurodė	9,2

Šiuo metu daugiausiai (88,2 proc.) apklausoje dalyvavusių pedagogų kaip papildomas priemones mokymo procese naudoja knygas.

Daugiau nei pusė (55 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad mokymo procese naudoja Internetą. 51,3 proc. mokytojų paminėjo mokomąsias kompiuterines priemones. Vaizdo ir garso kasetėmis, kaip papildomomis mokymo priemonėmis naudojasi 48,2 proc. apklaustųjų mokytojų. 7,4 proc. respondentų mokymo procese kartu su pagrindinėmis mokymo priemonėmis naudoja įvairias vaizdines priemones (stendus, paveikslus), 4,8 proc.- uždavinynus bei pratybų sąsiuvinius, o 3,9 proc. apklaustųjų teigia turintys savo gamybos priemonių (žr. 1.15.1 diagramą).

1.15.1 diagrama. Papildomos priemonės, naudojamos mokymo procese

„Kokias papildomas priemones naudojate mokymo procese? (proc., N=1630)

Apklausos duomenimis mažesnį darbo stažą turintys pedagogai rečiau nei kiti, kaip papildomomis priemonėmis mokymo procese, naudojasi kitomis knygomis, tačiau dažniau nei didesnį darbo stažą turintys pedagogai, naudojasi Internetu (žr. 1.15.2 diagramą).

1.15.2 diagrama. Papildomos priemonės, naudojamos mokymo procese

„Kokias papildomas priemones naudojate mokymo procese? (proc. palyginimas skirtingą darbo stažą mokykloje turinčių mokytojų grupių)

Daugumai mokytojų pradėjus dirbti su nauju vadovėliu reikia vienokios ar kitokios pagalbos. Kad pradėjus dirbti su nauju vadovėliu jokios pagalbos nereikia nurodė beveik kas dešimtas (11,4 proc.) mokytojas.

Pradėjus dirbti su naujais vadovėliais, dažniausiai apklausoje dalyvavusiems mokytojams reikia:

mokytojo knygos (68,2 proc.)
metodinių rekomendacijų (48,3 proc.).

38,7 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jiems, pradėjus dirbti su naujais vadovėliais, labiausiai reikia užduočių knygos, tuo tarpu, apmokymų labiausiai reikia 5,3 proc. apklaustųjų (žr. 1.16.1 diagramą).

1.16.1 diagrama. Pagalba mokytojams, pradėjus dirbti su naujais vadovėliais

„ Kokios pagalbos Jums reikia pradėjus dirbti su naujais vadovėliais? Nurodykite ne daugiau 2 variantų“ (proc., N=1630)

*Mažiau nei po 1 proc. apklaustųjų nurodė, kad, pradėjus dirbti su naujais vadovėliais, jiems labiausiai reikia:

autorių pristatymų (0,5 proc.);
bendradarbiavimo su kolegomis (0,2 proc.);
sprendimų (0,1 proc.);
atsakymų (0,1 proc.);
kad nauji vadovėliai atitiktų metodiką (0,1 proc.);
straipsnių pedagoginėje spaudoje (0,1 proc.);
kompiuterinių priemonių (0,1 proc.).

Apklausos duomenimis, mokytojams, kurių darbo stažas mokykloje yra iki 6 metų, dažniau nei didesnį darbo stažą turintiems pedagogams, pradėjus dirbti su vadovėliu, reikia užduočių knygos, tačiau jie rečiau nei kiti, kaip pagalbine priemone naudojasi mokytojo knyga bei metodinėmis rekomendacijomis (žr. 1.16.2 diagramą).

1.16.2 diagrama. Pagalba mokytojams, pradėjus dirbti su naujais vadovėliais

„ Kokios pagalbos Jums reikia pradėjus dirbti su naujais vadovėliais? Nurodykite ne daugiau 2 variantų“ (proc. palyginimas skirtingą darbo stažą mokykloje turinčių mokytojų grupių)

*Mažiau nei po 1 proc. apklaustųjų nurodė, kad, pradėjus dirbti su naujais vadovėliais, jiems labiausiai reikia:

autorių pristatymų;
bendradarbiavimo su kolegomis;
sprendimų;
atsakymų;
kad nauji vadovėliai atitiktų metodiką;
straipsnių pedagoginėje spaudoje;
kompiuterinių priemonių.

Apklausos duomenimis, pradėję dirbti su nauju vadovėliu, mokytojai dažniausiai:

analizuoja vadovėlį pats (pati) (81,1 proc.);
konsultuojasi su kolegomis (60,3 proc.);
lanko specialius seminarus (43,3 proc.).

4,7 proc. apklausos dalyvių bando susisiekti su autoriais, leidėjais ir išsiaiškinti rūpimus klausimus (žr. 1.17 diagramą).

1.17 diagrama. Darbo su nauju vadovėliu pradžia

“Pradėję dirbti su nauju vadovėliu, Jūs: Nurodykite 2 pagrindinius variantus” (proc., N=1630)

*Mažiau nei po 1 proc. apklaustųjų nurodė, kad, pradėję dirbti su naujais vadovėliais, jie:

Naudojasi tik papildoma literatūra (0,1 proc.);
Aptaria jį metodinėje grupėje (0,1 proc.);
Perskaito leidyklų rekomendacijas (0,1 proc.);
Dalyvauja vadovėlių pristatymuose (0,1 proc.);
Naudojasi mokytojo knyga (0,1 proc.);
Ieško trūkumų (0,1 proc.).

Apklausoje dalyvavę mokytojai dažniausiai mokytojo knygą naudoja ruošiantis pamokoms (67,2 proc.).

Maždaug penktadalis (20,7 proc.) apklausos dalyvių mokytojo knygą naudoja retai, kai pritrūksta informacijos ar idėjų, 17,5 proc. apklaustųjų ją naudoja pamokų metų. 11 proc. apklaustų mokytojų nurodė, kad mokytojo knyga nesinaudoja, o 7 proc. respondentų teigė, kad jie mokytojo knygos neturi (žr. 1.18 diagramą).

1.18 diagrama. Mokytojo knygos panaudojimas

„ Prašome pasakyti, kam naudojate mokytojo knygą?“

(proc., N=1630)

Mokytojų nuomone, prie vadovėlio labiausiai reikalinga ši papildoma mokomoji medžiaga:

pratybų sąsiuviniai (69,1 proc.);
testai (67,5 proc.).

Mažiau nei pusė (44 proc.) apklaustųjų, kaip labiausiai reikalingą papildomą mokomąją medžiagą prie vadovėlio, nurodė mokomąsias kompiuterines priemones (CD). Tuo tarpu, uždavinynus ir žinynus paminėjo atitinkamai 34 proc. ir 22,5 proc. apklausos dalyvių. 14,8 proc. apklaustųjų teigė, kad prie vadovėlio, kaip papildomoji mokomoji medžiaga, labiausiai reikalinga medžiaga Internete (žr. 1.19 diagramą).

1.19 diagrama. Papildomos mokomosios medžiagos reikalingumas

„ Jūsų manymu, kokia papildoma mokomoji medžiaga prie vadovėlio yra labiausiai reikalinga? Nurodykite ne daugiau 2-3 variantų“

(proc., N=1630)

*Po 0,2 proc. apklaustųjų teigė, kad labiausiai reikalinga papildoma mokomoji medžiaga prie vadovėlio yra: žodynai, enciklopedijos, mokytojo knyga, vaizdo ir garso kasetės.

Po 0,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad labiausiai reikalinga papildoma mokomoji medžiaga prie vadovėlio yra: dalomoji medžiaga, atsakymai, įrankiai, papildoma literatūra, nuorodos, laboratoriniai darbai, etiketo žinynas, dokumentai.

Apklausoje dalyvavusių pedagogų buvo paprašyta įvertinti ryšį tarp mokymo metodų ir vadovėlio.

Daugumos (92 proc.) apklaustų mokytojų nuomone, vadovėlyje turėtų būti pateiktos užduotys alternatyviems mokymo metodams taikyti (atitinkamai visiškai sutinka 32 proc., sutinka – 60 proc. respondentų).

Didesnė dalis (76 proc.) apklausoje dalyvavusių mokytojų prieš pasirinkdami vadovėlį analizuoja, kokiems mokymo metodams taikyti skirtas šis konkretus vadovėlis.

Trys iš keturių (74 proc.) mokytojų pritaria (“visiškai sutinku/ sutinku”) teiginiui, kad vadovėlyje neturi būti atspindėtas joks konkretus mokymo metodas ar metodai, nes mokytojas pats pasirinks tinkamiausią.

Mokytojų nuomonės išsiskyrė vertinant esamą situaciją- 47 proc. apklausos dalyvių mano, kad Lietuvoje nėra vadovėlių, kurie būtų parengti vadovaujantis konkrečiu mokymo/ mokymosi metodu ar metodais, o 52 proc. – mano, kad tokių vadovėlių yra (žr. 1.20 diagramą).

1.20 diagrama. Ryšio tarp mokymo metodų ir vadovėlio vertinimas

„ Dabar paprašysime Jus įvertinti ryšį tarp mokymo metodų ir vadovėlio. Prašome pasakyti, ar Jūs visiškai sutinkate, sutinkate, nesutinkate ar visiškai nesutinkate su žemiau pateiktais teiginiais?

(proc., N=1630)

Apklausoje dalyvavę pedagogai, rinkdamiesi pratybų sąsiuvinius, dažniausiai yra linkę pasirinkti to paties autoriaus, kurio vadovėlį naudoja mokymo procese.

36,4 proc. apklausos dalyvių teigė, kad pratybų sąsiuvinius pasirenka pagal taikomus mokymo/ mokymosi metodus. 26,7 proc. apklaustųjų pratybų sąsiuvinius pasirenka pagal savo sukurtą ugdymo sistemą, nepriklausomai nuo autoriaus. 11,6 proc. pedagogų stengiasi pratybų sąsiuvinius pasirinkti tos pačios leidyklos, kuri išleido jų naudojamą vadovėlį.

44,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad pats/ pati pasirengia papildomas priemones (žr. 1.21 diagramą).

1.21 diagrama. Pratybų sąsiuvinių pasirinkimas

„ Rinkdamiesi pratybų sąsiuvinius, Jūs:“ (proc., N=1630)

Po 0,1 proc. apklaustųjų teigė, kad pratybų sąsiuvinius pasirenka pagal kolegų patarimus; pasirenka, kad atitiktų egzaminų programą; pasirenka kur mažiau klaidų, naudoja kelis pratybų sąsiuvinius, daro kopijas iš turimų knygų.