Šviesa

I.2 Požiūris į vadovėlio turinį

Apklausoje dalyvavę mokytojai buvo prašomi nurodyti pagal kokius kriterijus jie prasčiausiai vertintų savo dėstomo dalyko lietuvių autorių vadovėlius.

Daugumos mokytojų nuomone, prasčiausius balus lietuvių autorių vadovėliai gautų pagal psichologinius kriterijus (žr. 1.1.1 diagramą)

1.1.1. diagrama. Lietuvių autorių vadovėlių vertinimas pagal kriterijų grupes

Lietuvoje Ekspertų komisijos vertina naujus vadovėlių rankraščius pagal 3 kriterijų grupes:

Dalykiniai
Pedagoginiai
Psichologiniai

Kuri kriterijų grupė gautų prasčiausius balus, jei vertintumėte savo dalyko lietuvių autorių vadovėlius? (proc., N=1630)

Mokytojų nuomone, verstiniai užsienio autorių vadovėliai dažniau prasčiausius balus gautų už dalykinius kriterijus. Pastebėtina, kad į šį klausimą mokytojams buvo sunku pateikti atsakymą, nes nemaža dalis mokytojų teigia nenaudojantys verstinių, užsienio autorių vadovėlių (žr. 1.1.2 diagramą).

1.1.2. diagrama. Užsienio autorių (verstinių) vadovėlių vertinimas pagal kriterijų grupes

Lietuvoje Ekspertų komisijos vertina naujus vadovėlių rankraščius pagal 3 kriterijų grupes:

Dalykiniai
Pedagoginiai
Psichologiniai

Kuri kriterijų grupė gautų prasčiausius balus, jei vertintumėte savo dalyko užsienio autorių (verstinius) vadovėlius? (proc., N=1630)

Apklaustųjų mokytojų nuomone, pedagogo darbas ugdymo procese turėtų sudaryti nuo 10 iki 100 procentų. Vidutiniškai mokytojo darbas turėtų sudaryti apie pusę (47,7 proc.) ugdymo proceso.

Darbas su vadovėliu ugdymo procese, mokytojų nuomone, turėtų sudaryti nuo 1 iki 90 procentų, vidutiniškai- 48,6 proc. viso ugdymo proceso. Pavieniai mokytojai nurodė manantys, kad ugdymo procese galima visai apsieiti be vadovėlių.

Taigi, remiantis apklaustų mokytojų nuomone, galima teigti, kad mokytojai ugdymo procese vienodą reikšmę skiria tiek pedagogo darbui, tiek darbui su vadovėliu. (žr. 1.2.1 – 1.2.2 diagramas).

1.2.1 diagrama. Ugdymo procesas

„Prašome nurodyti, kiek Jūsų nuomone, ugdymo procese turi sudaryti pedagogo, mokytojo darbas, o kiek – darbas pagal vadovėlį ir su vadovėliu?“ (proc., N=1630)

1.2.2 diagrama. Ugdymo procesas

„Prašome nurodyti, kiek Jūsų nuomone, ugdymo procese turi sudaryti pedagogo, mokytojo darbas, o kiek – darbas pagal vadovėlį ir su vadovėliu?“ (proc., N=1630)

Apklausos metu mokytojų buvo teiraujamasi, kas jų nuomone turėtų būti pateikiama vadovėliuose.

Dauguma (80,4 proc.) mokytojų mano, kad vadovėlyje užduotys turėtų būti keleto lygių, kad mokiniai savarankiškai galėtų jas rinktis pagal sudėtingumą. 44,5 proc. mokytojų nurodė manantys, kad vadovėlyje turi būti pateikiama tik pagrindinė mokymui ir mokymuisi reikalinga medžiaga, o papildomos užduotys, skaitiniai, rekomendacijos ir medžiaga mokytojui turėtų būti leidžiami atskirais leidiniais (pvz., uždavinynai, skaitinių knygos, mokytojo knyga ir pan.). 32,5 proc. respondentų teigė, kad vadovėlyje turi būti tiek minimali, mokymui reikalinga informacija, tiek papildoma informacija. Penktadalis (20,9 proc.) apklausoje dalyvavusių mokytojų teigė, kad vadovėlis reikalingas tam, kad mokinys galėtų mokytis savarankiškai pamokos metu. 14,7 proc. apklaustųjų nuomone, vadovėlis turi pateikti gerokai daugiau informacijos negu privalu išdėstyti. 4,5 proc. apklausos dalyvių nuomone, vadovėlis pamokoje turėtų būti naudojamas kuo mažiau – mokytojas turėtų vesti pamoką nenaudodamas vadovėlio (mokiniai jo į klasę galėtų nesinešti) (žr. 1.3.1 diagramą).

1.3.1 diagrama. Informacijos pateikimas vadovėliuose

„Kalbant apie vadovėliuose pateikiamą informaciją, kurie DU iš žemiau išvardintų teiginių, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?“ (proc., N=1630)

Apklausos duomenimis, mokytojams, manantiems, kad pedagogo darbas turėtų sudaryti mažesnę ugdymo proceso dalį, yra svarbu, kad užduotys vadovėlyje būtų kelių lygių ir mokiniai galėtų savarankiškai mokytis pamokos metu. Tuo tarpu, mokytojams, manantiems, kad pedagogo darbas turėtų sudaryti didesnę ugdymo proceso dalį, yra svarbu, kad vadovėlis pamokos metu būtų naudojamas kuo mažiau bei jame būtų pateikiama tik pagrindinė medžiaga.

Dauguma (83,1 proc.) mokytojų, manančių, kad pedagogo darbas turėtų sudaryti iki 30 proc. mokymo(si) proceso, nurodė, kad užduotys vadovėlyje turėtų būti keleto lygių. Be to, trečdalis (29,4 proc.) šių mokytojų teigė, kad vadovėlis reikalingas tam, kad mokinys savarankiškai mokytųsi pamokos metu. Keleto lygių užduočių vadovėlyje pageidautų 76,9 proc. mokytojų, nurodžiusių, kad pedagogo darbas turėtų sudaryti 70 ir daugiau proc. mokymo(si) proceso. 11,6 proc. šių mokytojų mano, kad vadovėlis reikalingas tam, kad mokinys mokytųsi savarankiškai pamokos metu.

Daugiau nei pusė (52,3 proc.) mokytojų manančių, kad pedagogo darbas turėtų sudaryti 70 ir daugiau proc. mokymo(si) procese, norėtų, kad vadovėlyje būtų pateikiama tik pagrindinė medžiaga. Maždaug kas dešimtas (10,8 proc.) šių pedagogų mano, kad vadovėlis pamokoje turėtų būti naudojamas kuo mažiau. Tuo tarpu, vadovėlyje tik pagrindinės medžiagos pageidautų 35,6 proc. mokytojų, nurodžiusių, kad pedagogo darbas turėtų sudaryti iki 30 proc. ugdymo proceso. Tik 5 proc. šių mokytojų svarbu, kad vadovėlis pamokoje būtų naudojamas kuo mažiau (žr. 1.3.2 diagramą).

1.3.2 diagrama. Informacijos pateikimas vadovėliuose

„Kalbant apie vadovėliuose pateikiamą informaciją, kurie DU iš žemiau išvardintų teiginių, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?“ (proc. palyginimas mokytojų grupių, pagal tai, kiek, jų nuomone, ugdymo procese turėtų sudaryti pedagogo darbas)

Apklausos duomenimis, mokytojams, manantiems, kad darbas su vadovėliu turėtų sudaryti mažesnę ugdymo proceso dalį, yra svarbu, kad vadovėlis pamokos metu būtų naudojamas kuo mažiau bei jame būtų pateikiama tik pagrindinė medžiaga. Tuo tarpu, mokytojų, manančių, kad darbas su vadovėliu turėtų sudaryti didesnę ugdymo proceso dalį, nuomone, užduotys vadovėlyje turėtų būti keleto lygių, o vadovėlis reikalingas tam, kad mokiniai galėtų savarankiškai mokytis pamokos metu.

Pusės (50,3 proc.) mokytojų, manančių, kad darbas su vadovėliu turėtų sudaryti iki 30 proc. ugdymo proceso, nuomone, vadovėlyje turėtų būti pateikiama tik pagrindinė medžiaga. 15,2 proc. šių pedagogų mano, kad vadovėlis pamokoje turėtų būti naudojamas kuo mažiau. Tuo tarpu, vadovėlyje tik pagrindinės medžiagos pageidautų 39,4 proc. mokytojų, nurodžiusių, kad darbas su vadovėliu turėtų sudaryti 70 ir daugiau proc. ugdymo proceso. Tik 1 proc. šių mokytojų svarbu, kad vadovėlis pamokoje būtų naudojamas kuo mažiau.

Dauguma (atitinkamai 81,9 proc. ir 81,5 proc.) mokytojų, manančių, kad darbas su vadovėliu turėtų sudaryti nuo 30 iki 69 proc. bei 70 ir daugiau proc. mokymo(si) proceso, nurodė, kad užduotys vadovėlyje turėtų būti keleto lygių. Be to, 27,3 proc. pastarųjų mokytojų teigė, kad vadovėlis reikalingas tam, kad mokinys savarankiškai mokytųsi pamokos metu. Keleto lygių užduočių vadovėlyje pageidautų 71,2 proc. mokytojų, nurodžiusių, kad pedagogo darbas turėtų sudaryti iki 30 proc. mokymo(si) proceso. 15,7 proc. šių mokytojų mano, kad vadovėlis reikalingas tam, kad mokinys mokytųsi savarankiškai pamokos metu (žr. 1.3.3 diagramą).

1.3.3 diagrama. Informacijos pateikimas vadovėliuose

Lyginant skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų nuomones, pastebima, kad didesnį darbo stažą turintys mokytojai dažniau nei kiti nurodė, kad užduotys vadovėlyje turėtų būti keleto lygių, tuo tarpu trumpesnį laiką pedagoginį darbą dirbantys mokytojai dažniau nei kiti akcentavo, kad vadovėlyje turi būti pateikiama tik pagrindinė medžiaga (žr. 1.3.4 diagramą).

1.3.4 diagrama. Informacijos pateikimas vadovėliuose

„Kalbant apie vadovėliuose pateikiamą informaciją, kurie DU iš žemiau išvardintų teiginių, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?“ (proc. palyginimas skirtingą darbo stažą mokykloje turinčių mokytojų grupių)

Mokytojų taip pat buvo teiraujamasi, ar turėtų sietis skirtingų dalykų vadovėliai.

Didžioji dauguma (93,9 proc.) apklaustų mokytojų mano, kad skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis tarpusavyje. Tik 6,1 proc. mokytojų išreiškė nuomonę, kad skirtingų dalykų vadovėliai tarpusavyje neturėtų sietis (žr. 1.4.1 diagramą).

1.4.1 diagrama. Skirtingų vadovėlių sąsaja

„Jūsų nuomone, ar turėtų sietis skirtingų dalykų vadovėliai?“ (proc., N=1630)

Pastebėtina, kad didesnį darbo stažą turintys mokytojai dažniau nei trumpesnį laiką pedagogo darbą dirbantieji mokytojai, akcentavo, kad skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis (žr. 1.4.2 diagramą).

1.4.2 diagrama. Skirtingų vadovėlių sąsaja

„Jūsų nuomone, ar turėtų sietis skirtingų dalykų vadovėliai?“ (proc. palyginimas skirtingą darbo stažą mokykloje turinčių mokytojų grupių)

Daugiau nei pusė (53,1 proc.) atsakiusiųjų kad skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis, nurodė, kad jie turėtų sietis per pačių dalykų turinį.

Kiek mažiau nei pusė (47 proc.) mokytojų, teigusių, kad skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis, mano, kad tai turėtų vykti per analogiškas praktines ir teorines užduotis. 38,7 proc. - per lavinamas kompetencijas ir gebėjimus. 26 proc. nurodė, kad skirtingų dalykų vadovėlių sąlyčio taškai turėtų būti pateikiamuose pavyzdžiuose, skaitiniuose. Maždaug penktadalis (20,2 proc.) respondentų, teigusių, kad atskirų dalykų vadovėliai turėtų būti susiję, mano, kad jie galėtų būti susiję per užduotis grupiniam darbui (žr. 1.5.1 diagramą).

1.5.1 diagrama. Skirtingų vadovėlių sąsajos

„Skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis:“ Nurodykite ne daugiau 2 atsakymų (proc. nuo atsakiusiųjų, kad skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis, N=1531)

Lyginant skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų nuomones, pastebima, kad didesnį darbo stažą turintys mokytojai dažniau nei trumpesnį laiką pedagogo darbą dirbantys mokytojai nurodė, kad vadovėliai turėtų sietis per pačių dalykų turinį (žr. 1.5.2 diagramą).

1.5.2 diagrama. Skirtingų vadovėlių sąsajos

„Skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis:“ Nurodykite ne daugiau 2 atsakymų (proc. palyginimas skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų grupių, nurodžiusių, kas skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis)

*Mažiau nei po 1 proc. respondentų nurodė, kad skirtingų dalykų vadovėliai turėtų sietis: suderintas dydžių žymėjimas; sietinos atskiros temos; per programas, standartus; tik gamtos mokslų vadovėliai; gali sietis, bet ne su visais.